Padidėjusį fizinį krūvį daugelis mokinukų pajunta jau nuo pirmos mokslo metų dienos. Ir vaikų akys nukenčia pirmiausia. Daugybei vaikų regėjimas ima sparčiai prastėti jau nuo pirmos klasės. Aišku, kaltos dėl to būna ne tik pamokos, bet ir kompiuteriniai žaidimai, televizija, pomėgis skaityti atsigulus... Tačiau faktas, jog tai ne pastarųjų poros metų tendencija – panašiai buvo ir prieš dešimtmetį, ir prieš porą dešimtmečių.


Akys ir vaikas auga kartu
Dabar, kai kurių šaltinių teigimu, bemaž 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų diagnozuojamas vienoks ar kitoks sveikatos sutrikimas. Ir beveik penktadalis jų turi regos problemų. Kodėl moksleivių akys silpsta? Vaikų oftalmologai teigia, jog tam yra daugybė priežasčių: pradedant paveldimumu ir baigiant elementariu stresu. Savaime suprantama, ilgalaikiai padidėję krūviai akims taip pat atsiliepia regai, kaip ir netinkamas apšvietimas. Įtakos regėjimui turi net tai, ar taisyklingai vaikas sėdi skaitydamas. Blogiausia, kad trumparegystė – progresuojanti liga. Ji vystosi tol, kol vaikas auga, t. y. iki 18 ar net 20 metų. Nes akys taip pat auga kartu su visu kūnu.
Trumparegystė (akies obuolio pailgėjimas) gali būti:
• paveldėta ir įgimta (akies obuolys nuo gimimo yra kitokios formos);
• išsivysčiusi dėl įtempto darbo, nesilaikant pakankamo atstumo iki akių;
• atsiradusi dėl nepakankamai išsivysčiusio akies akomodacinio raumens, dėl ko jis nesugeba sufokusuoti lęšiuko pagal reikiamą atstumą;
• atsiradusi dėl susilpnėjusios skleros.


Netikra trumparegystė
Kada tėvams derėtų susirūpinti savo vaikų akimis? Kai atžala pati pradeda skųstis, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui, sako, kad:
• negali skaityti (rašyti, piešti), nes vaizdas ima „plaukti“,
• skauda akis ir galvą,
• akys ašaroja, trūkinėja smulkutės kraujagyslės.
Visa tai gali būti vadinamosios netikros trumparegystės simptomai, kai spazmuoja akių raumenys ir dėl to suprastėja rega. Jeigu juos laiku pastebėsite ir imsitės priemonių, tikroji trumparegystė neturės galimybių išsivystyti. Apsilankykite pas oftalmologą – jis paskirs specialias procedūras akių raumenims sustiprini.


Lęšiai – ne vaikų akims?
Taip kategoriškai tvirtinti negalima, tačiau apskritai vaikams kontaktiniai lęšiai nėra rekomenduotini. Nors pasiekta nemažų technologinių laimėjimų, lęšiai trukdo deguoniui patekti į akis. Tačiau jeigu vaikas drovisi nešioti akinius, koreguoti regą kontaktiniais lęšiais galima pradėti nuo 6 metų.
Sergant kai kuriomis akių ligomis kontaktiniai lęšiai skiriami net kūdikiams. Kadangi lęšiai ir akys sudaro vieningą optinę sistemą ir neriboja regos lauko, daugelio juos nešioti pradėjusių vaikų pasaulėjauta pakinta. Gali pasikeisti net jų charakteris, skoniai. Ir, žinoma, praeina stresas, neišvengiamas tuo atveju, jei vaikas drovisi nešioti akinius ir su jais jaučiasi nepatogiai. Pagrindinė problema, iškylanti tėvams, kurių vaikams tenka nešioti lęšius, – tai išmokyti atžalas elementarių higienos taisyklių. Mažyliui būtina nusiplauti rankas prieš įsidedant arba išsiimant kontaktinius lęšius. Jam negalima bus trinti akyčių, apskritai neliesti rankomis akių – ypač lauke. Jeigu vaikas pasigavo infekciją, karščiuoja, kontaktinių lęšių nešioti jam negalima. Taip pat pageidautina, kad jis ir sveikas būdamas nenešiotų jų visą dieną – akims reikia duoti laiko atsipūsti.
Nešiojant lęšius visada reikia atidžiai stebėti akių būklę: jeigu jos ima ašaroti, atsiranda išskyrų arba priešingai – akys išsausėja, reikia skubiai imtis atitinkamų priemonių – duoti akims laiko pailsėti, pastiprinti jas lašais ar bent natūralios ašaros sudėties preparatais. Kita problema – vaikui skirti kontaktiniai lęšiai turi būti šiuolaikiški, pralaidūs orui, maksimaliai mažinantys infekcijos tikimybę, skirti būti vieną dieną. Vadinasi, brangūs.
Pasirinkus kontaktinius lęšius kaip regos koregavimo priemonę, kartą per pusmetį reikėtų profilaktiškai pavartoti preparatus, atkuriančius akies paviršių, gerinančius ragenos trofiką.


Režimas ir sportas
Kad rega nenusilptų, būtina vaiką pripratinti prie griežto režimo. Pasistenkite laiką, kurį jis praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, apriboti iki 30 minučių per dieną. Jeigu tai neįmanoma, priverskite savo atžalą po kiekvieno pusvalandžio įtempto darbo akimis padaryti nedidelę akių mankštą ar bent jau daryti 2–3 minučių pertraukas ir pasižvalgyti į tolį. Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų vaikas sėdi. Jo nugara turi būti tiesi, atstumas tarp smakro ir stalo turi sudaryti bent 33 cm (padėkite alkūnę ant stalo ir paremkite delnu smakrą – tai ir bus reikiamas atstumas). Vaikas būtinai turi daug judėti, o dar geriau – sportuoti. Regai labai naudingas plaukimas, stalo tenisas, badmintonas. Žaidimai su judančiu kamuoliu puikiai treniruoja akių raumenis. Taip pat negalima pamiršti subalansuotos mitybos, vitaminų kompleksų su liuteinu, antocianinu. Vis dar naudinga valgyti šviežias morkas – pavyzdžiui, su grietinėle arba grietine (galima įberti razinų). Kalcis irgi yra būtinybė. Jis naudingas anaiptol ne tik augantiems kaulams, bet ir jungiamajam audiniui, suteikiančiam akies obuoliui formą. Vaikui augant tas audinys retėja, o kalcis padeda jam išlikti tampriu ir elastingu.
Galiausiai reikia apriboti vaikų aistrą saldumynams iki protingų ribų. Egzistuoja teorija, kad insulino perteklius kraujyje gali išprovokuoti akies obuolio augimą, o kartu ir progresuojančią trumparegystę.


„Bausmė“ už uolumą
Pasak oftalmologų, nors berniukai labiau domisi kompiuteriais, jų regėjimas būna šiek tiek geresnis nei mergaičių. Taip yra dėl to, kad berniukai judresni. O judėjimas padeda kraujui geriau cirkuliuoti. Deguonimi praturtintas kraujas geriau maitina akis, taigi ir regėjimas būna geresnis.
Mergaitės daugiau skaito, užsiima rankdarbiais, todėl trumparegystė joms diagnozuojama 5–7 procentais dažniau nei to paties amžiaus berniukams. Kad mergaičių regėjimas būtų geresnis, tėvai turėtų kartu su jomis daryti gimnastiką akims ir užtikrinti griežtą režimą – ypač pradinėse klasėse. Taip pat kartą per pusmetį konsultuotis su oftalmologu.

iMed