+0
-1
-1

Pirminiais duomenimis, visų naujojo gripo viruso aukų mirties priežastimi tapo pneumonija – plaučių uždegimas. Ar įmanoma jo išvengti? Kaip apsisaugoti nuo šios gripo komplikacijos? Bet koks – ne tik naujojo, arba kiaulių, – gripo virusas dauginasi kvėpavimo takuose. Tai reiškia, kad jis vienu kartu pažeidžia nosiaryklę, gerklas, trachėją ir t. t.

Žūsta „vietinis“ imunitetas
Tik pradėjęs daugintis gripo virusas pirmiausia puola virpamąjį epitelį – mūsų vietinį gleivinės imunitetą, saugantį organizmą nuo dulkių, bakterijų ir virusų prasiskverbimo. Kai virusas jau būna gerokai pašeimininkavęs ir suardęs epitelį, jam atsiveria kelias į plaučius. Taip pavojingosios bakterijos – taip pat ir pneumokokai – pasiekia giliausius plaučių užkampius ir išsivysto pneumonija. Dažniausiai ji būna antrinė, sukelta bakterijų. Rečiau – kombinuotoji, t. y. virusinė ir bakterinė. Gydytojai infektologai nuolat mus įspėja: bet koks gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Iš jų itin pavojinga pirminė virusinė pneumonija – nors tai gana reta komplikacija, tačiau nuo jos dažnai mirštama. Tuomet išsivysto „žaibiškos“ ir mirtinos hemoraginės pneumonijos. Jos pažeidžia plaučius jau pirmąją ligos dieną ir tęsiasi ne ilgiau kaip 3–4 dienas. Po to dažniausiai ateina mirtis.
Pavojingiausia pneumonija, ar-ba plaučių uždegimas, yra sergantiesiems lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis. Taip pat žmonėms, priverstiems ilgą laiką laikytis lovos režimo, taip pat prie patalo prikaustytiems ligoniams, nes dėl nejudrumo jų plaučiuose atsiranda tam tikrų pakitimų.

Lengviau išvengti, nei gydyti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinė infekcija (taip pat ir pneumonija) – viena pagrindinių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių pasaulyje. Kasmet nuo jos miršta daugiau kaip 1,6 mln. žmonių, iš jų bemaž milijonas – vaikai iki 5 metų. Blogiausia, kad pneumokokas sukelia ne tik plaučių uždegimą, bet taip pat otitus, sinusitus, meningitus ir net sepsį. Ir tai nepaisant to, kad pneumokokinių infekcijų profilaktika gana paprasta, o jos pačios gydomos antibiotikais. Tiesa, tinkamai parinkti tuos antibiotikus, kad jie būtų veiksmingi, – atskiras mokslas. Todėl kai pneumonija jau būna išsivysčiusi, gydytojo pagalba tiesiog būtina. Užtat visada galima sustabdyti bakterijų dauginimąsi ir apsisaugoti nuo komplikacijų. Plaučių uždegimo profilaktika, kaip jau minėta ir kaip tvirtina infekcijų specialistai, yra gana paprasta. Pirmiausia pasiskiepykite nuo sezoninio gripo. Nuo pneumokokinės infekcijos apsaugos ir speciali vakcina. Ja galima skiepyti ir vaikus nuo 2 mėnesių iki 5 metų. Tačiau svarbiausia yra apsilankius bet kokioje viešoje vietoje kruopščiai nusiplauti rankas – nugramdyti nuo odos paviršiaus visus „svetimus“ virusus ir bakterijas. Taip pat nepamirškite skalauti nosies druskos tirpalu (galite įsigyti specialaus purškalo vaistinėje arba tiesiog ištirpinti šaukštelį druskos litre vandens) – jis nuplaus nuo gleivinės didesnę dalį bakterijų. Daryti tai reikia kiek galima dažniau ir būtinai bent porą kartų per dieną – rytą ir vakare. 

Kiek galima dažniau namuose valykite grindis – geriausia drėgna šluoste, ypač jei šeimoje jau kas nors serga. Padės ir gerklės skalavimas kartą per dieną paprastu vandeniu (šiltu su trupučiu druskos – šaukšteliu litrui vandens) arba mineraliniu. Dažniau vaikščiokite gryname ore – nesėdėkite prie televizoriaus ar kompiuterio. Gripo virusas ir pneumokokinės bakterijos mėgsta užsistovėjusį šiltą orą, aktyviai jame dauginasi – lauke jų koncentracija būna tūkstančius kartų mažesnė. Gerkite kuo daugiau morsų, erškėtuogių nuoviro, serbentų kisieliaus ir kitų vitaminizuotų gėrimų. Visa tai padės sustiprinti bendrąjį imunitetą ir greičiau išvyti iš organizmo ten jau įsikūrusias infekcijas.

Kenčia ne tik plaučiai
Nuolat įspėjama, kad dažniausiai pasitaikanti gripo komplikacija yra plaučių uždegimas – ir tai tiesa. Tačiau tiesa ir tai, kad persirgus bet kokia peršalimo ligas sukeliančia infekcija galvą pakelia visos lėtinės ligos. Kadangi infekcija pakerta imunitetą, nusilpęs organizmas pasigauna naujų uždegimų. Antrasis po plaučių uždegimo komplikacijų eilėje stovi bronchitas. Tačiau po gripo itin dažni ir cistitai, pielonefritai, moterims – kiaušidžių uždegimas, vyrams – orchitas. Sergant infekcinėmis peršalimo ligomis sumažėja diurezė – t. y. šlapimo išsiskyrimas, todėl būtina gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų toksinai. Jeigu persirgę sloga ar gripu pajuntate skausmą juosmens srityje, pamatote išskyrų, jaučiate diskomfortą šlapinantis, skubiai kreipkitės į urologą. Praėjus savaitei ar dviem po gripo gali paūmėti bronchinė astma ir lėtinis bronchitas, diabetas. 
Taip pat po ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, anginos, gripo (ir ypač jeigu tinkamai neišsigydėte) gali atsirasti tokių bėdų dėl širdies ir širdies kraujagyslių sistemos, kaip miokarditas, perikarditas, paaštrėjusi hipertonija, stenokardija. Todėl būtina atkreipti dėmesį į:
– skausmus širdies plote;
– aritmiją;
– širdies permušimus (kai atrodo, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja, paskui pradeda plakti vėl);
– dusulį, atsirandantį praėjus kuriam laikui po peršalimo.
Jeigu jums pasireiškia nors vienas iš minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
 

iMed