Kaip padėti vaikams pagaliau suaugti?

Tam, kad paaugęs vaikas taptų savarankiškas, reikia kurti jam tokias vystymosi sąlygas, kad jis norėtų sužinoti ir veikti ką nors naujo. Jei dėl kokių nors priežasčių savarankiškumo siekis pilnamečiam „vaikui“ pasireiškia tik tuo, kad tėvai jam neturi aiškinti ir trukdyti užsiimti savo reikalais, bet turi būti jam maisto ir stogo tiekėjai, tai jau yra ne savarankiškumas, o išnaudojimas.

Ir iš tiesų, kam gi jam ieškotis darbo, kur nors skubėti, ką nors daryti, jei tėvų namuose šilta, sausa ir patogu? Tik štai žodžiai „sausa ir patogu“ tai jau iš reklamos apie sauskelnes, rašo shkolazhizni.ru. Sutikite, kad rūpinimasis pilnamečio žmogaus sausumu ir patogumu turi tekti ne tėvams, seneliams ar globėjams, o pačiam suaugusiam vaikui.

Tuomet tenka imtis veiksmų, kurie verčia palikuonį stengtis ką nors daryti, siekiant užsitikrinti tolimesnį nepriklausomą savo egzistavimą. Tik štai šoko terapijos metodai pagal principą „viskas ir iš karto“ šiuo atveju gali tapti katastrofa.

Ne kiekvienas žmogus gali akimirksniu išmokti plaukti įmetus jį į vandenį – kai kurie gali paspringti, o kam nors gali kilti panika, kuri grįš kiekvieną kartą, pamačius didelį kiekį vandens. Pratinti vaiką prie savarankiškumo (taip pat ir finansinio) reikia pamažu.

Padėtis gimtajame lizde turi vis mažiau tenkinti visus „mažylio“ poreikius, kad jam tektų vis labiau ir dažniau savimi pasirūpinti – nors tėvų draudimas kaip gelbėjimo ratas niekada nepakenks.

1. Kokį savo vaiką norėtumėte išvysti po kelių metų?

Nepatingėkite užsirašyti. Standartiniai trumpi atsakymai „turtingą ir įžymų“, „sveiką ir laimingą“ netinka – teks detalizuoti. Kas būtent (ir kiek tiksliai) jūsų manymu yra turtingumas, kokioje srityje jis turėtų tapti įžymybe, kaip suprantate „laimę“, kokios yra sveikatos ribos? Pasistenkite detalizuoti jo veiklos sritį, gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, „Jis baigs architektūrą ir dirbs architektu didelėje statybų įmonėje, gaus tam tikrą atlyginimą ir gyvens nuosavame name“.

2. Kokią sau ateitį prognozuoja vaikas?

Būtinai paklauskite jo paties – gali pasirodyti, kad ji svajoja, tarkime, apie žurnalisto karjerą, o architektūros mokysis (jei dar slapčia nemetė mokslų) tik tam, kad nekonfliktuotų su tėvais. Kartais taip būna.

Ir niekas negarantuoja, kad jei suteiksite jam galimybę realizuoti savo sugebėjimus (jei sugebėjimai iš tiesų yra, o ne išgalvoti), tai jis taps garsiu žurnalistu, nors galėjo tapti ir puikiu architektu.

3. Palyginkite ir aptarkite rezultatus

Gali būti, kad jūsų siekiai yra visiškai priešingų krypčių. Todėl siekiant šių tikslų veikiate lyg gulbė, vėžys ir lydeka iš garsiosios pasakėčios. Gali būti taip, kad labai daug ko nežinote apie savo vaiko gyvenimą.

Pavyzdžiui, manote, kad jūsų pagrindinė pareiga – suteikti vaikui galimybę įgyti gerą tradicinį išsilavinimą, o štai jis jau dvejus metus vargais negalais stumia laiką universitete ir visą laisvą laiką praleidžia prie kompiuterio, kurdamas naujas programas bei yra tvirtai apsisprendęs tapti programuotoju ir tyliai nekenčia to humanitarinių mokslų fakulteto, į kurį padėjote jam įsitaisyti „per pažintis“ ar spaudimu.

4. Atraskite kompromisą

Gali būti, kad atžala visiškai nuoširdžiai mano, jog aukštasis išsilavinimas jam nereikalingas ir, kai tik paleisite jį į laisvę, jo mokslų siekis baigsis. Pasistenkite susitarti.

Pavyzdžiui, padedate jam finansiškai tol, kol jis įgys išsilavinimą, o laisvu nuo oficialių mokslų laiku jis gali užsiimti žurnalistika arba informatika tiek, kiek tik nori. Galų gale, jei jis iš tiesų atras savo pašaukimą kitoje veiklos sferoje, tai įgyti antrą išsilavinimą pagal specialybę bus kur kas paprasčiau ir lengviau.

5. Aptarkite pinigų svarbą jo būsimajame gyvenime

Kiek jis sugebės uždirbti, jei dirbs kokį nors jam patinkantį darbą (bent pradžiai), kokį gyvenimą tas darbas jam gali užtikrinti? Kiek jis uždirbtų, jei visgi neįgytų išsilavinimo? Gali būti, kad yra prasmės jau dabar pradėti ieškotis darbo. Ką būtent jis planuoja veikti su savo pinigais, kur juos išleis?

6. Finansinis pasiruošimas


Ar jūsų suaugęs vaikas žino, kiek kainuoja jo išlaikymas? Kokia (bent jau apytiksliai) išlaidų suma tenka maitinimui, komunalinėms paslaugoms, pramogoms? Ar jis pats sugebėtų sau tiek užsidirbti?

O gal jūsų palikuonis jau dirba ir gali dalį uždarbio atiduoti už maistą ir komunalinėms paslaugoms apmokėti? Paaiškinkite, kad jūsų tikslas – ne sutaupyti suaugusio vaiko sąskaita, o išmokyti jį skaičiuoti savo pinigus, būti savarankišku.

Ne pro šalį būtų ir šeimyninio biudžeto aptarimas, prioritetų nustatymas, išlaidų paskirstymas.

7. Biudžetas


Biudžeto stebėjimas – vienintelis būdas kontroliuoti finansus. Jei jums pinigų skaičiavimas cento tikslumu atrodo pernelyg smulkmeniškas dalykas, tai pasistenkite pinigus padalinti bent jau į krūveles (vokelius, sąskaitas), kurių paskirtis būtų aiški: maitinimuisi, komunalinėms paslaugoms, mokslo išlaidoms, transportui, pramogoms. Jei suaugusiam vaikui kas mėnesį skiriate tam tikrą sumą jo išlaidoms – nesikuklinkite ir pasidomėkite, kur būtent tie pinigai išleisti.

Nesikabinėkite prie smulkmenų, kad tai netaptų nemaloniu tyrimu, jei grafoje „pramogos“ (realioje ar įsivaizduojamoje) įrašyta daugiau nei 20 proc. viso biudžeto – visai nereikia tikslinti, kaip būtent tie pinigai išleisti.

Ne visi suaugusieji žmonės gali pasigirti finansiniu brandumu ir sugebėjimu apsvarstyti visus su pinigais susijusius sprendimus, tai ką jau bekalbėti apie vaikus (net ir suaugusius), kurie vis dar yra išlaikomi tėvų.

8. Šviesi ateitis

Išmokykite vaiką dalį savo pinigų atidėti ateičiai, nes priešingu atveju, kiek jam beduotumėte ar kiek jis beuždirbtų – bus vis mažai. Paaiškinkite vartojimo paskolų mechanizmą ir tų paskolų išnaudojimo pasekmes. Jei yra galimybė, parodykite vaikui kreditinių sutarčių – dėmesį akcentuokite į procentus, kuriais apkraunami „beveik nemokami“ kreditai.

9. Suteikite vaikui laiko prisitaikyti prie naujų gyvenimo ir jo auklėjimo sąlygų

Prisiminkite, pagrindinis jūsų tikslas – ne bausti už kvailumą ir nesugebėjimą nusikabaroti nuo tėvų sprando, o išmokyti gyventi savarankiškai, t.y., savarankiškai užsidirbti pragyvenimui, planuoti pajamas ir išlaidas bei būti atsakingu už savo elgesį ir apskritai gyvenimą.

10. „Negaliu“ ar „nenoriu“?

Jei vaikas ko nors nesupranta ir negali išmokti – greičiausiai priežastis yra viena iš dviejų:

a) blogai paaiškinote, todėl jis negali suprasti;

b) jis jaučia, kad vis vien leisite jam patogiai gyventi pas jus užantyje ir vykdysite visus jo norus – tai kam gi save varginti, jei viskas ir taip bus nuostabu? Jis nenorės mokytis, nes nematys tame jokio poreikio.