Peršalusi duktė labai sunkiai pakelia bet kokią, kad ir neaukštą
temperatūrą, kuri tik peršalus tuojau ima ir pakyla. Kaip teisingai reikėtų
slaugyti karščiuojantį ligonį?
Aldona
Vos tik pakyla neaukšta temperatūra, vyras tuojau puola gerti karštį mušančių
vaistų, o jei temperatūra užkyla per 38 laipsnius ir aukščiau, jis tampa
visiškas bejėgis. Kada reikia vartoti temperatūra mušančių vaistų?
Kamilė D.
Vilniaus Žvėryno klinikos bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski:
– Peršalusius žmones vargina ne tik gerklės perštėjimas, kosulys ar sloga.
Daugelį kamuoja ir pakilusi temperatūra. Tačiau karščiavimas gali būti ir
infekcijų, traumų bei kitokių ligų požymiai.
Kadangi temperatūros pakilimas padeda organizmui įveikti ligą ir greičiau žūsta
jos sukėlėjai, iki 380 nereikia skubėti jos “mušti” vaistais.
Geri patarimai:
jeigu pradeda skaudėti galvą, sąnarius ar raumenis, ima krėsti drebulys,
atsiranda mieguistumas, pablogėja bendra savijauta, tokį ligonį geriausia
paguldyti į lovą ir šiltai apkloti,
prie bet kokios temperatūros, o ypač jei ligonis sunkiai ir ilgai serga,
nereikėtų pamiršti reguliariai vėdinti kambario,
karščiuojančiam ligoniui reikėtų duoti gerti daug karštos čiobrelių,
liepžiedžių, aviečių arbatų,
jei temperatūra kyla toliau ir ligonis skundžiasi silpnumu, jam džiūsta burna,
kamuoja troškulys, jis gausiai prakaituoja, maždaug kas pusvalandį reikia duoti
po truputį gerti įvairias nešaltas daržovių, vaisių sultis, mineralinio vandens,
arbatos,
karščiuojančiam ligoniui svarbu sausai apšluostyti kūną, keisti suprakaitavusius
drabužius, patalynę,
jei padažnėjo ir pasunkėjo kvėpavimas, galima uždėti kompresą, stebėti ir
tikrinti pulsą, žiūrėti, kad nesumažėtų kraujospūdis, nesukietėtų viduriai,
kad pakilus temperatūrai, ant liežuvio ir lūpų kampučiuose neatsirastų apnašų,
neskiltų lūpų kampučiai, burną reikėtų dažniau skalauti virintu vandeniu, o
lūpas ir jų kampučius patepti vazelinu ar kremu su vitaminu A.
Reikėtų prisiminti, kad esant net ir nedidelei temperatūrai (jau nekalbant apie
aukštą) ligonis turi gerti daug skysčių, nes prakaituodamas jis labai daug jų
netenka. Be to, toks ligonis paprastai neturi ir apetito. Todėl jį maitinti
reikia dažnai, skystu ar pusiau skystu kaloringu maistu.
Kuomet savijauta pagerėja, galima duoti lengviau virškinamo maisto, neriboti nei
sulčių, arbatų ar kitokių skysčių. Jie ribojami tik sergantiems širdies ir
kraujagyslių ligomis. Tačiau bet kokiu atveju, pakilus temperatūrai reikėtų
kreiptis į gydytoją ir nepradėti savarankiško gydymo.
Parengė Milda Armonaitė