Pastaruoju metu probiotikų pavadinimas minimas vis dažniau – apie juos galima išgirsti televizijos reklamoje ir net pasiskaityti ant produktų pakuočių. Tačiau ar visi žinome, kas tai iš tiesų yra? Probiotikai laikomi veiksmingu ginklu prieš disbakteriozę – šiuolaikinės žmonijos, kenčiančios nuo įvairiausių virškinimo sutrikimų, rykštę. Bet ar tikrai jų nauda mūsų organizmui nėra pervertinama?
Trys kilogramai pagalbininkų Žarnynas – mūsų sveikatai vienas svarbiausių organų. Jame gyvena iki 3 kilogramų mikroorganizmų, nuo jų darnaus darbo priklauso imunitetas. Tačiau dėl netaisyklingos mitybos, streso ir fizinio aktyvumo stygiaus tame darbe įvyksta visokių sutrikimų. Tokiais atvejais žarnynui prireikia pagalbos iš šalies. Probiotikai ir prebiotikai – medžiagos, galinčios atkurti normalią žarnyno mikroflorą tuomet, kai pačiam organizmui sunku tą padaryti pačiam. Probiotikai. Šiuose preparatuose yra simbiotinių bakterijų – nepaprastai žarnynui naudingų mikroorganizmų. Prebiotikai – tai preparatai, kuriuose pačių mikroorganizmų nėra, tačiau jie prisotinti oligosacharidų, fermentų ir rūgščių, aktyvuojančių žarnyno mikroflorą.
 
Kam viso to reikia? Probiotikų ir prebiotikų taikymo galimybės labai įvairios. Kova su parazitais. Bakterijos-probiotikai gausiomis kolonijomis įsikuria ant žarnų sienelių, praturtindamos aplinką rūgštimi, kurios žarnyno infekcijų sukėlėjai tiesiog nepakenčia. Pagalba virškinimui. Probiotikai ir prebiotikai stimuliuoja žarnyną ir skatina jį aktyviau virškinti maistą. Juos vartojant liaujasi rūgimo ir puvimo procesai, taigi ir dujų kaupimasis. Organizmo valymas. Tiek probiotikai, tiek prebiotikai pasižymi savybe sugerti toksinus – taip pat net ir sunkiuosius metalus bei kancerogenus, galinčius sukelti vėžį. Jie pasišalina iš organizmo natūraliu būdu, taigi apvalo mus nuo pavojingų „šiukšlių“. Imuniteto stiprinimas. Probio-tikai, stimuliuodami naudingųjų bakterijų darbą, stiprina organizmo apsaugą nuo peršalimo ligų, herpes viruso, alergijų bei autoimuninių ligų. Be to, ilgina jaunystę, užtikrina ilgaamžiškumą. Moksliniai tyrimai parodė, kad ilgaamžiais gyventojais garsėjančiame Kaukaze vyresnių nei 90-ies metų žmonių žarnyno mikrofloros sudėtis labai specifinė: didžiąją dalį mikroorganizmų sudaro lakto ir bifido bakterijos. Specialistai šiame fakte įžvelgia tiesioginį ryšį su gyvenimo trukme.
 Kartais jie nesusidoroja Tačiau pasitaiko, kad kartais žarnyno sąlygos yra netinkamos naudingosioms bakterijoms išgyventi. Taip nutinka, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis (ypač virškinamojo trakto), esant hormoniniams sutrikimams arba ilgą laiką vartojus vaistus. Tad jeigu sergate – arba netaisyklingai maitinatės, vartoti probiotikus yra praktiškai beprasmiška. Kad probiotikai imtų dirbti savo gerą darbą, būtina atsikratyti visų ligos židinių, subalansuoti mitybą. Antraip preparatų poveikis bus trumpas, o efektas – nežymus. Būna ir taip, kad žarnyno mikroflora atstumia probiotikus – reaguoja į juos kaip į svetimkūnius ir neleidžia preparatuose esančioms bakterijoms įsikurti naujuosiuose namuose. Taip jau gamtos užmanyta, kad žmogaus organizmas privalo atsikratyti visko, kas jam svetima, ir su tuo tenka taikstytis. Tačiau mokslininkų laboratorijose šiuo metu kuriamos bakterijos, galėsiančios prisitaikyti prie kiekvieno individualaus organizmo.
 Kokie geriausi? Yra probiotikų preparatų, į kurių sudėtį įeina gyvosios bakterijos (bifido, lakto ir kt.). Jie švelnaus fiziologinio poveikio, beveik neturi šalutinio poveikio ir yra seniai žinomi medikams. Tik štai bėda: kadangi tokie preparatai vartojami jau metų metus, ligas sukeliantys organizmai ėmė prie jų priprasti, tad ir gydomasis poveikis vis silpnėja. Prieš kai kurias žarnyno patologijas probiotikai su gyvosiomis bakterijomis apskritai yra bejėgiai. Kitai probiotikų grupei priskiriami preparatai su sporas gaminančiomis bakterinėmis kultūromis. Jų paskirtį galima prilyginti vakcinai: kad žmogaus organizmas imtų priešintis ligai, jame įkurdinamos tą ligą sukeliančios bakterijos, ir imunitetas galiausiai tampa jam atsparus. Pakeliui į žarnyną šie probiotikai mažiau nukenčia nuo virškinamojo trakto fermentų. Veikti preparatai ima beveik iš karto juos išgėrus – per 10–15 minučių, tad yra naudojami ūmioms infekcijoms gydyti. Sporas gaminantys probiotikai žarnyne „gyvena“ maždaug mėnesį, paskui jį palieka. Per tą laiką jų veikiama mikro-flora tampa aktyvesnė, imunitetas sustiprėja. Tačiau reikia turėti omenyje, kad šios grupės probiotikai vartojami tik prižiūrint gydytojui, mat tarp sporų pasitaiko štamų, galinčių išskirti stiprius toksinus ir sukelti pavojingas ligas. Tokie preparatai netinka vartoti esant imunodeficitui, gydantis spinduline terapija.

SANDRA MIŠKINIENĖ "Panevėžio balsas"