Akimirką pasikartokite savo kasdienę grožio rutiną: muilas, šampūnas, kondicionierius, kūno losjonas, dezodorantas, makiažo pagrindas, tušas...

Sąrašą būt galima tęsti. Nes vidutinė moteris kasdien pasinaudoja bent keliolika kosmetikos produktų. Tačiau vis dažniau susimąstom, ar tikrai jų sudėtis yra visiškai saugi?

Populiarusis baubas: nuodai kosmetikoje

Pasak specialistų, kosmetikoje esančios potencialiai kenksmingos medžiagos didžiausią grėsmę kelia žmogaus endokrininei sistemai. Ši sistema – tai po visą mūsų organizmą išsibarsčiusios liaukos, kurios reguliuoja įvairius biologinius procesus: augimą, vystymąsi, medžiagų apykaitą, įvairių audinių funkcijas, nuotaiką. Liaukos išskiria hormonus, šie patenka į kraują irtampažinių nešėjais – perduoda informaciją kitoms kūno dalims, ką šios turėtų daryti ar nedaryti.

Endokrininės sistemos „ardytojai“, kurių gausu kasdien naudojamose kosmetikos ir higienos priemonėse, priverčia kūną nebereaguoti į natūralius signalus. Šios medžiagos turi aibę šalutinių poveikių, nuo spuogų atsiradimo ir svorio priaugimo iki tragiškų pasekmių – apsigimimų ar vėžio išsivystymo.

Kadangi grožio produktai patenka tiesiai ant odos, juose esančios potencialiai pavojingos medžiagos taip pat sparčiai absorbuojamos, patenka į kraują apeidamos organizmo apsaugą, esančią virškinimo sistemoje ir kepenyse. Dar blogiau – tai, kad toksinai gali kauptis mūsų organizme. Tad net ir mažos jų dozės, patenkančios į kūną dažnai, gali sukelti rimtų pasekmių.

Susipažinkite: tai – priešai

Bisfenolis A, sutrumpintai vadinamas BPA, - kaip tik vienas tokių ardytojų. Jis imituoja hormonų veiklą ir siunčia organizmui apgaulingus signalus. Ir nors jo poveikis žinomas jau ne vieną dešimtmetį, ši medžiaga ir toliau naudojama mūsų kosmetikoje.

Moksliškai įrodyta, kad BPA gali išprovokuoti apsigimimus, taigi produktų, kurių sudėtyje jo yra, rekomenduojama vengti nėščiosioms. Uždrausta šią medžiagą naudoti ir gaminant kūdikių buteliukus bei kitus reikmenis. BPA taip pat siejamas su vyrų ir moterų širdies ligomis ir svorio priaugimu.

Nerimą kelia ir kosmetikoje esantys ftalatai. Šių medžiagų yra visur – ir kremuose, ir kvepaluose, ir nagų lakuose. Ftalatai ypač pavojingi vaikams, gali išprovokuoti alergijas, astmą ir dėmesio sutrikimus. Juos taip pat uždrausta naudoti vaikams skirtose prekėse. Tačiau tai anaiptol nepadeda mažiesiems visiškai išvengti grėsmės: ftalatai juos pasiekia per įvairias kitas kosmetikos prekes, taip pat... per mamą: kuo daugiau kosmetikos ji kasdien naudoja besilaukdama, tuo labiau tai gali pakenkti būsimam kūdikiui. Dideli ftalatų kiekiai gali lemti mažo svorio kūdikio gimimą ir kai kuriuos vystymosi sutrikimus.

Ne paslaptis, kad ftalatai neigiamai veikia ir suaugusiuosius. Šios medžiagos, patekusios į organizmą, veikia kaip estrogenai ir gali sukelti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, išprovokuoti svorio augimą, raumenų masės sumažėjimą, paveikti odą ir imuninę sistemą. Ftalatai mažina testosterono kiekį organizme, skatina riebalų kaupimąsi juosmens srityje ir II tipo diabetą vyrams.

Pastebėtas ir hormonų veiklos imitacijos ryšys su tam tikrais onkologiniais susirgimais, visų pirma – krūties vėžiu. Daugumą endokrininės sistemos ardytojų, esančių higienos prekėse – ftalatų, BPA ir antimikrobinių priemonių parabenų, - galima rasti ir piktybinių krūtų navikų audiniuose. Tai paskatino mokslininkus kelti hipotezę, kad dideli kiekiai kosmetikos gali provokuoti šios ligos atsiradimą.

Endokrininės sistemos ardytojai taip pat laikomi nervų sistemos degeneraciją skatinančiais faktoriais – mokslinėse studijose jie siejami su atminties silpnėjimu, pažintinių funkcijų sutrikimu ir Parkinsono liga.

Ar iš tikrųjų viskas taip baisu?!

Grėsmių išties daug, tačiau mokslininkai dar neskuba skambinti pavojaus varpais.

Nederėtų užmiršti, kad daugelis potencialiai pavojingų pavadinimų ženklina tam tikrų cheminių medžiagų šeimą. O kiekvienoje šeimoje, kaip ir gyvenime, esama ir teigiamų, ir neigiamų personažų. Štai kodėl kai kurie ftalatai gali būti ne tik nekenksmingi, bet netgi naudingi – moksliškai įrodyta, kad jie gali ne tik provokuoti, bet ir stabdyti krūties vėžio vystymąsi. Taigi aklai pasitikint dabar taip išpopuliarėjusia kosmetikos keliamų grėsmių tema nesunku pelus sumaišyti su grūdais ir nebūtais dalykais apkaltinti ir tas medžiagas, kurios nėra pavojingos.

Kita priežastis, kodėl neturėtume atsisakyti šampūno ar kremo – tai, kad daugumos šių cheminių medžiagų grėsmė vertinta laboratorijose. Mokslininkų teigimu, laboratorijose atlikti bandymai gali sukurti apgaulingą įspūdį, kad viskas kaip tik taip vyksta. Iš tikrųjų atliekant bandymus dauguma reakcijų vyksta sukūrus tam dirbtines, specifines sąlygas, kad greičiau pasireikštų rezultatas. Natūraliomis sąlygomis kai kurios šių reakcijų gali vykti kur kas vangiau arba apskritai nevykti. Beje, daugybės kosmetikos priemonių poveikis apskritai bandomas tik su gyvūnais, o duomenų, kaip tai veikia žmogų, nėra. Neretai žmogaus organizmas daug palankiau reaguoja į tus pačius dirgiklius, kurie pasirodė kenksmingi laboratorijoje naudotiems žinduoliams.

Ir vis dėlto kalbėti apie potencialią kosmetikos žalą verta. Jau viendėlto, kad į viešumą iškelta diskusija skatina kosmetikos gamintojus atsisakyti ne itin svarbių cheminių medžiagų, daugiau sudėtinių dalių keisti natūraliomis ir ekologiškomis.

Lietuvos sveikata

Kas iš tiesų slypi kremo indelyje?