Kūdikis negali pasiguosti, kad blogai jaučiasi, skauda pilvelis. Todėl mamos
taip susirūpinusios stebi sauskelnių turinį, o pastebėjusios pokyčių skambina
draugėms ir močiutėms. Geriau orientuotis mamytei padės gydytojos pediatrės
atsakymai.
Kodėl pirmosios naujagimio išmatos („mekonijus”) būna žalsvai juodos spalvos?
Per 9 nėštumo mėnesius vaiko žarnytėse užsistovėjęs mekonijus turi daug tulžies,
kuri iš pradžių būna tamsiai geltona, vėliau įgauna žalią atspalvį. Todėl
mekonijus būna tamsiai žalias.
Per kiek laiko mekonijus turi pasišalinti iš vaikučio organizmo?
Jei vaikutis gauna tik mamytės pieną, jokių saldžių arbatėlių jam neduodama, per
pirmąsias kelias dienas (kartais tik po savaitės) išmatų spalva tampa normali –
gelsva.
Ar ką tik gimusio vaikelio žarnyne yra bakterijų?
Vaisiaus žarnynas yra sterilus. Po gimimo žarnyne ir kituose organuose
(kvėpavimo takų, skrandyje) pamažu apsigyvena daugybė – net apie 500 įvairiausių
rūšių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Kokių iš jų bus daugiau, priklauso
nuo to, ar vaikelis gimė natūraliais takais, ar atliekant cezario pjūvį.
Gimdamas natūraliai, naujagimis žarnyno floros gauna iš mamytės gimdymo takų ir
tiesiosios žarnos. Vaikučio, gimusio atliekant operaciją, žarnyno flora tampa
tokia, kaip natūraliai pasaulį išvydusio kūdikio, tik po 6 mėnesių. Neišnešioto
naujagimio žarnyno branda dar vėlesnė.
Jei kūdikėlis po 2 parų grįžta į namus, jo žarnynas daugiau „apsisėja”
gerosiomis bakterijomis. Žinoma, įtakos turi namų švara ir aplinka. Jei vaikelis
dėl jo ar mamos sveikatos būklės ligoninėje užsibūna, atsiranda tikimybė gauti
nepageidautinų ligoninės bakterijų.
Ar žindymas ir bakterijų gamyba vaikučio žarnyne yra susiję?
Iki 3 metų amžiaus net apie 60-90 procentų visų žarnyne gyvenančių bakterijų yra
gerosios pieno rūgšties bakterijos (bifido), kurių vėliau mažėja. Šių bakterijų
gamybą skatina mamos pienukas. Tad geriausiai būtų, jei mama žindytų iki
vaikučiui sueis 2-3 metai. Dabar tokių mamų atsiranda vis daugiau.
Suaugusio žmogaus bakterijų kiekį ir sudėtį bakterijos pasiekia tik trečiaisiais
vaikučio gyvenimo metais.
Mamos labai sunerimsta, kai vaikučio kakutis būna žalsvos spalvos, putotas.
Ką tai reiškia?
Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Kai kurie
mokslininkai visas žarnyno bakterijas net laiko atskiru organu, nes jos sveria
panašiai kiek kepenys. Geras blogųjų ir gerųjų bakterijų santykis užtikrina ne
tik gerą žarnyno veiklą, bet ir imunitetą, saugo nuo vėžinių ligų.
Jei kūdikiui per anksti pradedama duoti papildomų produktų, žarnyne gali
pritrūkti gerųjų bifido bakterijų. Tada žarnyne vyksta ne rūgimo, o puvimo
procesas, suaktyvėja blogosios bakterijos, nuo kurių išmatos gali būti putotos,
atsiranda nebūdingas kvapas, spalva, pasikeičia konsistencija. Tai nutinka ne
tik dėl disbiozės (tam tikrų mikroorganizmų stokos žarnyne), bet ir žarnyno
ligos pradžios. Tada vaikučiui reikėtų pavartoti probiotikų (gerųjų bakterijų)
ir sugrąžinti bakterijų pusiausvyrą.
Ar kūdikį maitinant motinos pienu išmatos būna skystokos, geltonos spalvos?
Tai normalu. Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikis motinos pienu maitinamas kūdikis
gali tuštintis ir po kiekvieno žindymo, ir tik vieną kartą per 5 paras. Išmatos
turi būti be gleivių, kitų priemaišų, geltonos ir gana skystos (kad nereikėtų
didelių pastangų tuštinantis)
Kaip mamai suprasti, kad vaikutis viduriuoja?
Jei tirštoji išmatų dalis atsiskiria nuo skystosios, laikoma, kad vaikas
viduriuoja. Tada iš jo organizmo pasišalina daug skysčio ir mineralinių druskų –
natrio, kalio, magnio, chloro. Tad pirmiausia vaikučiui reikia duoti daug gerti
mamos pienuko – kiek nori ir kada nori, šaukšteliu girdyti elektrolitų mišinuku
ir pasitarti su gydytoju. Jis gali patarti vaikučiui duoti probiotikų (gyvų
mikroorganizmų). Nereikia laukti, kol atsiras skysčių netekties požymių –
didelis troškulys, burnytės sausmė, susiraukšlėjusi odelė, labai sumažėjęs
šlapimo kiekis, sutrikusi inkstų veikla.
Kada laikoma, kad kūdikio ir mažylio viduriukai užkietėję?
Kai kūdikis tuštinasi rečiau nei kas 5 paras ir jam reikia didelių pastangų
atlikti šį darbą, kai tuštinasi kasdien, bet labai sunkiai ir „ožkytės
spiromis”, skausmingai verkia, laikoma, kad tai yra viduriukų užkietėjimas. Kai
žindomo vaikučio viduriukai kieti, jam reikia duoti gerti nesaldinto vandenuko,
jei jam jau suėjo 4 mėn. – truputį ir obuolių sulčių (sveikam vaikučiui jos
patariamos ne anksčiau kaip nuo 6 mėn.). Žindanti mama gali suvalgyti džiovintų
slyvų arba atsigerti jų sulčių. Vyresniam nei pusės metų galima sumaitinti
obuolių tyrelės, duoti mineralinio vandenuko be angliarūgštės. Jokiu būdu
negalima banano, o ryžių košelę patariama keisti avižinių dribsnių košele.
Negaluojančiam vaikučiui reikia dažniau nei paprastai atlikti mankštelę. Kai
nepadeda nei dieta, bei mankšta, reikia vaistukų.
Ar mišinuku maitinamas kūdikis tuštinasi rečiau?
Kai kūdikis maitinamas mišinukais, jo žarnyne vyrauja ne bifido bakterijos, o
bakteroidai, E. coli bakterijos ir išmatos būna panašios į suaugusiojo. Taip
dažniau nutinka, kai mama pradeda duoti papildomo maisto. Būtų gerai, jei
sauskelnės būtų pilnos 1-2 kartus per parą. Jei kūdikis tuštinasi kas antrą,
trečią dieną, jau negerai. Jam pučia pilvuką, sunku tuštintis. Jei mišinukas
tinka, vaikučio savijauta būna gera.
Kodėl mišinuku maitinamas kūdikis tuštinasi žalsvai?
Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Kuo
mažiukas rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu. Jei
mišinukas praturtintais geležimi arba vaikutis gauna vitaminų su šiuo
mikroelementu, yra maitinamas košyte su žirniais, tada išmatos taip pat būna
žalsvos. Be to, kai kurių vaikučių išmatos nuo geležies gali tapti kietesnės
arba laisvesnės.
Ar vidurių užkietėjimo priežastimi gali būti alergija karvės pienui?
Tai viena iš pagrindinių šio negalavimo priežasčių, atsirandančių, kai
nepakankamai suskaldomas karvės piene esantis cukrus. Mamai reikėtų pasitarti su
gydytoju, ar nereikėtų vietoj karvės pieno vaikui duoti adaptuoto mišinuko.
Ką reiškia, kai išmatose yra gleivių?
Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją. Dažniausiai gleivių
atsiranda, kai mama, nepasitarusi su gydytoju, kūdikį pradeda maitinti nauju
produktu arba pati suvalgo nepageidautino, alergiją galinčio sukelti maisto.
Ar pavojinga, kai yra šviesaus arba tamsaus kraujo?
Jei kraujas šviesus, gali būti, kad vaikučiui tuštinantis ir besistanginant
įtrūko išangė. Tai nepavojinga. Mama turėtų stengtis, kad kūdikis reguliariai
tuštintųsi ir išmatos būtų minkštesnės. Pagelbėti gali homeopatinės žvakutės su
ramunėlėmis. Žvakutės sutepa išangę ir pagerina kūdikio savijautą.
Tamsus kraujas bei kraujingos „gyslelės” išmatose yra ligos signalas, apie kurį
būtina informuoti gydytoją. Tai gali būti žarnyno uždegimas, alergija.
Kokios žindomo kūdikio išmatos verčia sunerimti ir atlikti motinos pieno
pasėlį?
Kai įtariama, kad kūdikio organizme yra stafilokokas, t.y. kai yra išmatos
oranžinės spalvos, skystokos, tačiau jų pasėlyje neišauga blogų bakterijų. Taip
pat tada, kai žindanti mama sukarščiuoja, odoje atsiranda pūlinių. Norint
pasitikėti mamos pieno pasėlio rezultatais, reikia specialios patalpos,
sterilaus indo, mama turi būti nusipraususi. Tyrimas turėtų būti atliekamas
kiekvienoje poliklinikoje, tačiau siekiant kuo tikslesnio tyrimo neretai mama
siunčiama pas pediatrą infektologą.
Kodėl pasikeičia išmatų kvapas, pradėjus kūdikį maitinti papildomu maistu?
Išmatų ir dujų kvapą gali pakeisti baltymų turintis maistas, jų skilimo
produktai.
Ką reiškia, kai sauskelnėse būna iki galo nesuvirškinto maisto gabaliukų?
Tai dėl tam tikrų fermentų stokos. Gydytojas gali paskirti tyrimus ir gydymą su
kasos fermentais. Tačiau dažniausia nesuvirškinto maisto gabaliukų atsiranda,
kai mama per anksti duoda kūdikiui kokio nors maisto. Iki 6 mėnesių amžiaus
jokių papildomų produktų jam nereikia. Tik išimtinais atvejais kūdikiui
patartina šiek tiek anksčiau duoti mėsytės (kai gresia mažakraujystė) ar jogurto
(kai sutrikęs kaulėjimosi procesas). Mama turėtų labai gerai žinoti, kada ir
kokio maisto galima vaikučiui, tartis ne tik su draugėmis ir močiutėmis, bet ir
su gydytoju. Dabar labai pasikeitė mitybos rekomendacijos ir mamos vaikus turėtų
maitinti kitaip nei jas pačios buvo maitinamos prieš 20 metų.
Kodėl dygstant dantukams dažnas kūdikis suviduriuoja?
Kai dygsta dantukai, kūdikis jau daugiau juda, nebūna vien mamytės glėbyje, tad
į burnytę gali kišti ne tik savo kumštuką, bet ir batuką. Į žarnyną patenka
bakterijų ir pasikeičia mikroorganizmų sudėtis. Be to, organizmui reikia labai
daug pastangų, kad dantukus išstumtų dantenų išorėn, šiek tiek nusilpsta
imunitetas. Tada blogosios žarnyno bakterijos gali „pakelti galvą” ir sukelti
nedidelį viduriavimą. Įtakos viduriukams turi juntamas dantenų skausmas,
dirglumas.
Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją?
Jei pasikeitė vaiko elgesys, mamai neaiški išmatų konsistencija, atsirado
kraujo, gleivių, vaikutis pradėjo viduriuoti, temperatūra pakilo daugiau nei
38oC, atsirado stiprūs pilvo ar išangės skausmai, tuomet gydytojo konsultacija
būtina, ypač pirmaisiais gyvenimo metais.