Venų varikozė visame pasaulyje kamuoja mažiausiai 20 procentų suaugusių asmenų. Gydytojai mano, kad šie skaičiai didesni, mat ne visi tinkamai reaguoja į pavargusias ir mėlynų venų voratinklių išraizgytas kojas. Kodėl ši liga nėra jau tokia nekalta, kaip daugeliui atrodo?
Venų kraujotakos svarba
Idealiomis sąlygomis veninis kraujas teka tik viena kryptimi – link širdies. Tai jam padaryti padeda širdies susitraukimai, raumenų ir sąnarių judėjimas, sveikos venų sienelės su gerai funkcionuojančiais venų vožtuvais, pėdose esančios kraujagyslės ir t.t. Itin svarbų vaidmenį vaidina venų vožtuvai – jie kraują praleidžia tik link širdies ir neleidžia jam grįžti atgal. Taip veninis kraujas sėkmingai užkopia ilgu ir didelį pasipriešinimą sukeliančiu keliu ir sėkmingai sukasi ratu kraujotakos sistemoje. Jei vožtuvų funkcija sutrinka, dalis kraujo grįžta atgal ir kaupiasi galūnėse. Kyla uždegiminiai procesai, venos vis labiau plečiasi. Kojas skauda ir jos tinsta, o paviršinėse venose susidaro poodinių mazgų, kurie pakeičia normalią kojų išvaizdą (beje, pokyčiai matomi ne visuomet, ypač jei asmens oda storesnė arba venas dengia gausesnis riebalų sluoksnis). Kuo liga labiau progresuoja, tuo intensyviau plečiasi venos ir tuo daugiau prieš tai buvusių sveikų venų vožtuvų pažeidžiama. Ignoruojama venų varikozė grasina pasiekti paskutines stadijas, kuomet atsiranda negyjančių žaizdų, didėja įvairių infekcijų, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimo rizika ir galima staigi mirtis dėl gyvybiškai svarbių organų funkcijos sutrikdymo atskilusiais krešuliukais.
Venų varikozę nulemiantys veiksniai
Venų nesandarumą, kitaip vadinamą venų refliuksu, pasireikšti paskatina genetika. Jei venų varikoze sirgo ar serga tėvai ir (arba) seneliai, tuomet tikimybė turėti veninės kraujotakos sutrikimų išauga kone 80-90 procentų. Pastebima, kad liga dažniau pasireiškia asmenims nuo 40 metų amžiaus, nors gydytojai jau nerimauja, kad dėl propaguojamo gyvenimo būdo (nepakankamo judrumo, nesveikos mitybos, streso ir kitų veiksnių) liga vis labiau „jaunėja“ – kartais ji paveikia net vaikus ir paauglius. Dažniau veninės kraujotakos sutrikimais skundžiasi moterys, tačiau tai nereiškia, kad liga aplenkia vyrus. Žinoma, kad ligos atsiradimą ir vystymąsi provokuoja žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir per mažas fizinis aktyvumas. Itin daug įtakos turi antsvoris ir nutukimas, sėdimas arba stovimas darbas (ne be reikalo venų varikozė dažnai įvardijama kaip profesinė ar tam tikrų sportininkų liga). Nesunku suprasti, kodėl skaudančiomis, tinstančiomis ir sveiką išvaizdą praradusiomis kojomis dažniau skundžiasi kirpėjai, tolimųjų reisų vairuotojai, pardavėjai, sunkumų kilnotojai, ilgas distancijas įveikiantys dviratininkai arba bėgikai, lengvosios atletikos atstovai. Moterys su šia liga dažnai susiduria per ar po nėštumų, ypač jei tarp jų nebuvo ilgo laiko tarpo. Pabrėžiama, kad lėtinis venų nepakankamumas gali išsivystyti ir po įvairių traumų, operacijų. Kai kuriais atvejais venų plėtimosi priežastys lieka neaiškios.
Būtina specialisto konsultacija
Dėl venų būklės rekomenduojama konsultuotis su kraujagyslių chirurgu – jis atliks išsamius tyrimus, paskirs adekvatų gydymą. Nemalonius kasdien patiriamus simptomus, pavyzdžiui, kojų skausmą, tinimą, odos tempimą ir nuovargį padeda malšinti reguliarus specialių gelių vartojimas. Lioton veiklioji medžiaga – heparinas (heparino natrio druska). Vartojant pažeistoje vietoje heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina vietinę mikrocirkuliaciją (kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse) ir mažina patinimą. Lioton vartojamas mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų (kraujo krešulių susidarymo pažeistose venose esant jų sienelių uždegimui arba be jo, uždegimo šalia venų esančiuose audiniuose bei opų, susidariusių odoje virš išsiplėtusių venų) gydymui. Lioton paruoštas gelio pavidalu, tinkamu tepti odą, todėl pasižymi patogiu vartojimu . Gelis lengvai įsigeria, netepa drabužių, maloniai kvepia. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ir vaistininku.
