Kas sauskelnėse?

Mama neretai išgirsta gydytojo klausimą: „Kaip vaikelis tuštinasi?“ Mat pagal išmatas galima spręsti apie vaikelio sveikatos būklę ir net diagnozuoti ligas.
Konsultuoja pediatrė Virginija Lukšienė

Pirmasis sauskelnių „turtas“

Kol vaikelis gyvena mamos pilvelyje ir maitinasi vaisiaus vandenimis, žarnytėse užsistovėjęs mekonijus turi daug tulžies, todėl būna tamsiai žalias. Vien mamos pienuku maitinamo naujagimio žarnynas nuo mekonijaus išsivalo per kelias dienas ar savaitę ir išmatų spalva tampa įprasta, t. y. gelsva.
Jei mišinuku matinamam vaikučiui maistelis nelabai tinka, išmatos gali būti žalsvos. Ir juo rečiau mažiukas tuštinasi, juo kakutis žalesnis, nes ilgiau slenka žarnynu. Jei mišinukas turi geležies, vaikutis gauna vitaminų su šiuo mikroelementu ar yra maitinamas košyte su žirniais, išmatos taip pat būna žalsvos. Be to, kai kurių vaikučių išmatos nuo geležies gali tapti kietesnės arba laisvesnės.

Bifidobakterijos ir bakteroidai

Net apie 60–90 proc. žarnyno bakterijų yra gerosios pieno rūgšties bakterijos, arba bifidobakterijos. Tiek jų išlieka maždaug, kol vaikui sukanka treji. Šių bakterijų gamybą skatina mamos pienukas, tad siekiant apsaugoti nuo užkrečiamųjų žarnyno ligų vaikutį rekomenduojama kuo ilgiau žindyti.
Mišinuku maitinamo kūdikio žarnyne vyrauja ne bifidobakterijos, o bakteroidai, E. coli bakterijos, tad vaikelio išmatos būna panašios į suaugusio žmogaus.
Nuo gerųjų ir „blogųjų“ žarnyno bakterijų santykio labai priklauso vaikelio išmatų spalva ir sudėtis. Kai šis santykis tinkamas, geriau dirba žarnynas, būna stipresnis imunitetas, aplenkia vėžinės ligos. Tačiau jei kūdikiui per anksti pradedama duoti papildomų produktų, žarnyne gali pritrūkti gerųjų bifidobakterijų, prasideda puvimo procesas. Tada veiklesnės tampa „blogosios“ bakterijos. Išmatos gali putoti, pakeisti įprastą spalvą ir konsistenciją, skleisti nebūdingą kvapą. Tai pastebėjusi mama turėtų kreiptis į gydytoją, nes šie požymiai gali rodyti disbiozę (tam tikrų mikroorganizmų stoką) ar žarnyno ligos pradžią. Gerųjų ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyrą padeda sugrąžinti papildai su probiotikais (gyvaisiais mikroorganizmais). Tačiau kitoks išmatų ir dujų kvapas gali atsirasti ir tada, kai vaikutis gauna daug baltymų turinčio maisto.

Gleivės ir kraujas gali rodyti ligą
Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, alergiją tam tikriems maisto produktams. Gleivių gali atsirasti, jei mama vaikeliui duoda skanauti produktų, neleistinų pagal amžių.
Kraujas išmatose taip pat nėra gerai. Šviesaus kraujo gali atsirasti, kai vaikučiui tuštinantis įtrūksta išangė. Kad daugiau taip nenutiktų, mama turėtų stengtis, kad vaikelio viduriukai neužkietėtų ir jis reguliariai tuštintųsi. Pagelbėti gali homeopatinės žvakutės su ramunėlėmis. Žvakutės sutepa išangę ir pagerina kūdikio savijautą. Jei vaiko išmatose yra tamsus kraujo, kraujingų „gyslelių“, reikia pranesti gydytojui, nes tai gali būti ligos (žarnyno uždegimo, alergijos ar kt.) požymis.

Maisto gabaliukai... sauskelnėse
Nesuvirškintų maisto gabaliukų išmatose atsiranda, kai mama per anksti duoda kūdikiui kokio nors produkto. Iki 6 mėn. vaikelis gauna mamos pienuko ar mišinuko – ir daugiau nieko nereikia. Anksčiau papildomo maisto galima pasiūlyti tik patarus gydytojui. Maisto gabaliukų sauskelnėse galima aptikti ir dėl tam tikrų fermentų stokos. Gydytojas vaikučiui gali paskirti tyrimus ir gydymą kasos fermentais.

Laisvi…
Pirmus mėnesius žindomas kūdikis gali tuštintis net ir kiekvienąkart pažindytas. Išmatos turi būti skystokos, kad vaikučiui nereikėtų didelių pastangų tuštinantis, be gleivių ar kitų priemaišų, geltonos spalvos. Kūdikis gali tuštintis ir rečiau, nes mamos pienas labai gerai įsisavinamas. Jei mažylis gerai jaučiasi, mama neturėtų nerimauti. Šiek tiek kitaip gali būti mišinuku maitinamam vaikeliui. Gerai, kai sauskelnės būna pilnos 1–2 kartus per parą (jei tik kas antrą, trečią parą, kūdikiui gali pūsti pilvuką, sunku tuštintis).
Jei mažiukas visada tuštinasi dažnokai ir skystokai, mamai gali būti sunku pastebėti viduriavimo pradžią. Pirmas požymis: tirštoji išmatų dalis atsiskiria nuo skystosios. Viduriuojant iš organizmo pasišalina daug skysčio ir mineralinių druskų (natrio, kalio, magnio, chloro), tad vaikutį reikia kuo dažniau žindyti, šaukšteliu girdyti elektrolitų mišinuku, pirktu vaistinėje, ir pasitarti su gydytoju. Jis gali patarti vaikučiui duoti probiotikų. Jei vaikutis ne tik viduriuoja, bet ir vemia, tampa vangus arba labai neramus, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

…ir kieti

Jei kūdikis tuštinasi rečiau nei kas penkias paras arba kasdien, bet sunkiai, kietais gumuliukais, tuštindamasis verkia, galima manyti, kad užkietėję viduriukai. Jei žindomo vaikučio viduriukai kieti, reikia duoti gerti nesaldinto vandenuko, o mama gali suvalgyti džiovintų slyvų arba atsigerti jų kompoto, sulčių. Vyresniam nei 4 mėn. kūdikėliui galima šaukšteliu sugirdyti šiek tiek obuolių sulčių, o sulaukusiam 6,5 mėn. sumaitinti obuolių tyrelės, duoti mineralinio vandenuko be angliarūgštės, ryžių košelę pakeisti avižinių dribsnių košele ir įpilti šiek tiek daugiau aliejuko. O į daržovių košę dėti daugiau morkų. Negaluojančiam vaikučiui reikia dažniau nei įprastai atlikti mankštelę, sukamaisiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi pamasažuoti pilvuką. Jei tai negelbsti, reikia vaistukų. Jei viduriukai užkietėjo metų sulaukusiam ir vyresniam vaikui, jau geriančiam karvės pienuko, gali būti, kad organizme nepakankamai gerai suskaidomas piene esantis cukrus. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų karvės pieno keisti adaptuotu mišinuku. Kartais viduriukai tampa kietesni, kai vaikelis karščiuoja. Jį patartina dažniau pagirdyti mamos pienuku ar mišinuku, duoti vandenuko.

Dantukai ir viduriukai
Dygstant dantukams kūdikis neretai suviduriuoja. Pirmieji perliukai kalasi tada, kai vaikas jau daug judresnis, domisi aplinka ir nori „išbandyti“ viską, ką pasiekia: savo kojinaites, kumštukus, žaisliukus. Taip į burnytę ir žarnyną patenka bakterijų. Pasikeičia žarnyno mikroorganizmų sudėtis, išmatos gali tapti skystesnės. Kūdikis gali skysčiau tuštintis, nes „sudaiginti“ dantukus organizmui reikia daugiau pastangų. Todėl šiek tiek apsilpsta apsauginė jo sistema (imunitetas) ir neįstengia tinkamai pasipriešinti „blogosioms“ bakterijoms, kurios gali sukelti viduriavimą. Be to, vaikučiui skauda, peršti dantenas. Nemalonūs pojūčiai sukelia stresą, tad gali paviduriuoti ir dėl šios priežasties.

Kreipkitės į gydytoją:
– jei naujagimis ar kūdikis daugiau nei tris dienas nesituština, yra irzlus, neramus, stena, negeria pienuko, o atsigėręs atpila. Gydytojas patikrins, ar nesusiaurėjusi išangė, pačiupinės pilvuką, kad sužinotų, ar neatsirado išpūstų kilpų dėl išmatų ir oro sankaupų;
– jei vaikučio išmatose pastebėjote kraujo, gleivių;
– jei mažiukas viduriuoja, karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38°C), jam pučia, skauda pilvuką, išangę.

Spalvų paletė
Tamsi žalia. Jei tokia yra naujagimio išmatų spalva, tai mekonijus. Nerimauti neverta.
Žalsva. Gali būti, kad žarnyne stinga gerųjų bifidobakterijų, prasidėjo puvimo procesas. Pasitarkite su gydytoju.
Oranžinė. Oranžinės spalvos išmatos paprastai būna skystokos, tad galima įtarti, kad kūdikio organizme yra stafilokokas. Reikia išmatų pasėlio tyrimo.
Šviesiai raudona. Šviesaus kraujo išmatose gali būti dėl tuštinantis įtrūkusios išangės.
Tamsiai raudona. Tamsaus kraujo priemaišų ir kraujingų „gyslelių“ gali atsirasti, kai vaikelis serga alergija ar žarnyno uždegimu. Kreipkitės į gydytoją.

CITATA: „Jei kūdikiui per anksti pradedama duoti papildomų produktų, žarnyne gali pritrūkti gerųjų bakterijų, prasideda puvimo procesas.“

„Gerai, kai sauskelnės būna pilnos 1–2 kartus per parą.“