Migrena yra dažna jauno ir vidutinio amžiaus žmonių liga, kuriai būdingas priepuolinio pobūdžio pasikartojantis, įvairaus intensyvumo pulsuojantis, dažnai vienpusis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ir vėmimo.

Migrenos skausmo priepuolis užtrunka nuo 4 iki 72 val. Tai aktuali visuomenės problema, nes dažnai kartojantis stipriems galvos skausmams žmogus tampa   nedarbingas, nukenčia jo gyvenimo kokybė. Migrenos paplitimas Vakarų šalyse siekia nuo 9 iki 16 proc. visų gyventojų.

Migrena dažniausiai serga asmenys, kurių amžius nuo 15 iki 55 metų. Moterys serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai.

Kas provokuoja priepuolius

Migrenos priepuolius gali provokuoti klimato pokyčiai, poilsio ritmo sutrikimas, organizmo hormoninės pusiausvyros kitimai (pvz., moterims mėnesinių ciklas), rūkymas, alkoholio ir kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, sūrio su pelėsiu, citrusinių vaisių, šokolado vartojimas. Tikrosios migrenos priežastys kol kas nenustatytos.

Pastaruoju metu daugiausiai reikšmės teikiama seratonino (biologiškai aktyvi medžiaga, kuri dalyvauja galvos smegenų biocheminiuose procesuose) apykaitos sutrikimui. Be to, manoma, kad migrenai vystytis turi reikšmės genetiniai veiksniai, hormoninės pusiausvyros sutrikimai ir kt.

Šio sudėtingo mechanizmo pasekmė – išsiplečia kai kurios galvos smegenų kraujagyslės, padidėja kraujo tekėjimo jomis intensyvumas. Tuo metu ligonis jaučia stiprų galvos skausmą, kuris dažnai įgauna priepuolinį charakterį. Praėjus skausmui, neretai toks asmuo dar kurį laiką jaučiasi išsekęs ir nedarbingas.

Sąsaja

Insultu daug dažniau serga vyresnio, o migrena – atvirkščiai, jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Kas sieja šias ligas?

Atlikus mokslinius tyrimus pastebėtas tam tikras ryšys tarp migrenos ir išeminio galvos smegenų insulto. Sergantiesiems šio tipo insultu migrena diagnozuojama dažniau nei tiems, kurie insultu nesirgo. Nors žinoma keletas šio galimo ryšio aiškinimo teorijų, bet tikrosios priežastys kol kas lieka nežinomos.

Neabejotina tik tai, kad sergant migrena bei insultu kenčia galvos smegenų kraujagyslės. Tai patvirtina gydytojų stebėjimai, kai užtrukęs migrenos priepuolis dėl ilgalaikio arterijos spazmo kartais komplikuojasi migreniniu galvos smegenų infarktu (išeminiu insultu). Šio smegenų infarkto pasekmės neretai gali būti gana sunkios.

Naujais tyrimais nustatyta, kad sergant antra pagal dažnumą migrenos forma, pavyzdžiui, migrena su regėjimo aura (šia migrenos forma serga apie 20 proc. visų sergančiųjų migrena), moterų rizika susirgti galvos smegenų insultu yra pusantro karto didesnė nei nesergančiųjų migrena.

Migrena su aura – tai kompleksas neurologinių židininių simptomų, kuriuos sergantysis pajunta prieš galvos skausmą ar jo metu. Auros simptomai dažniausiai atsiranda per 5-20 min. ir trunka ne ilgiau kaip vieną valandą. Regėjimo aurai būdingas regėjimo sutrikimas – asmuo mato akyse zigzago formos linijas, baltas dėmes, jaučia mirguliavimą akyse. Be to, sergantysis gali nematyti daiktų, esančių kairėje ar dešinėje pusėje, regėjimo lauko viršuje ar apačioje.

Rūkymas dar labiau padidina išeminio insulto riziką jaunoms, nuo migrenos su regėjimo aura kenčiančioms moterims. Be to, insulto rizika padidėja net iki septynių kartų tais atvejais, kai migrena su regėjimo aura sergančios moterys rūko ir vartoja kontraceptinius geriamuosius vaistus.

Tyrimų metu nepavyko įrodyti, kad asmenims, sergantiems migrena be auros, išeminio insulto rizika yra didesnė.

Kaip sumažinti riziką

Taigi šio tyrimo duomenys ypač aktualūs sergantiems migrena su aura, o ypač jaunoms, rūkančioms moterims, kurioms būtina atsisakyti šio žalingo įpročio ir sumažinti galimo išeminio insulto riziką.

Be to, sergančioms migrena ir vartojančioms oralinius kontraceptikus patartina vengti kitų insulto riziką didinančių veiksnių, tokių kaip arterinės hipertenzijos, dažno streso, antsvorio, lipidų kiekio kraujuje padidėjimo ir kt.

Sergantiems migrena bei kartojantis ligos priepuoliams rekomenduotina atkreipti dėmesį į savo mitybą, pakeisti gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti fiziniam sveikatos gerinimui ir vengti jau pastebėtų migrenos priepuolių provokuojančių veiksnių.

Migrenos priepuolius gali provokuoti klimato pokyčiai, poilsio ritmo sutrikimas, organizmo hormoninės pusiausvyros kitimai, rūkymas, alkoholio ir kai kurių maisto produktų vartojimas.

Henrikas KAZLAUSKAS,
medicinos mokslų daktaras
 
Vakarų Ekspresas