Kas svarbiau: taupyti šilumą ar kvėpuoti šviežiu oru?
Šiais laikais daug diskutuojama apie elektros energijos taupymą: šildymo sistemas naudojame visi, tačiau jos kaina vis aukštesnė. Elektrą taupančios lemputės, efektyvūs katilai, izoliacija, fasadų apšildymas tapo norma privačių namų sektoriuje.
Tačiau energijos taupymo technologijas reikia vertinti ir naudoti protingai. Šiluma, tai dar ne viskas ko reikia žmogaus sveikai gyvensenai. Žmogaus organizmas - sudėtingas biologinis mechanizmas. Norint pasiekti pilną komfortą būtina gyventi netik šiltoje, tačiau ir švarioje aplinkoje.
Oro kondicionieriaus naudojimas problemos neišsprendžia
Pastaruoju metu namuose dažnai įrengiamos oro kondicionavimo sistemos, kurios deja nesugeba išspręsti visų problemų, susijusių tinkamos oro kokybės užtikrinimu name. Jis gali išspręsti aukštos temperatūros ir dulkių problemas, o brangesni modeliai papildomai atlieka oro drėkinimo funkciją. Tačiau užtikrinti reikiamo šviežio oro srautą, o tuo labiau pašalinti išmetamą orą kondicionieriai negali. Oras cirkuliuoja ratu uždaroje erdvėje. Net kondicionieriuose su vėdinimo funkcija, įmaišomas tik labai nedidelis kiekis šviežio oro.
Natūralus vėdinimas
Natūralus vėdinimas vyksta be mechaninių prietaisų naudojimo, pvz. ventiliatorių. Jį įtakoja tokie faktoriai, kaip: temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus patalpų oro, dėl skirtinguose aukščiuose susidariusio slėgio skirtumo bei vėjo spaudimo. Natūralaus vėdinimo pavyzdys, mums žinomos įrengtos ventiliacinės angos daugiabučiuose ar privačiuose namuose. Jos dažniausiai įrengiamos virtuvės bei vonios zonose ir dengiamos grotelėmis. Tačiau gyvenamosiose patalpose natūralaus vėdinimo kanalų stinga, todėl vėdinimas atliekamas atidarius langų ar durų ertmes.
Specialiai natūralus vėdinimas įrenginėjamas retai, dažniausiai padidinto oro užterštumo zonose, tokiose kaip garažai, katilinės, rūsiai. Tam yra keletas priežasčių.  Pagrindinė - mažas efektyvumas bei nekontroliuojamas šviežio oro srauto padavimas, kurį sunku sušildyti bei išvalyti. Be ištraukiamųjų angų natūralus vėdinimas lengviau kontroliuojamas. Jis atliekamas atidarius langus bei duris, palikus praviras orlaides, o viską uždarius  tarsi lieka „laukimo“ rėžime. Per plyšius ir nesandarumus vyksta nuolatinė mini ventiliacija.
Patalpose su plastikiniais langais bei hermetiškomis durimis natūralios ventiliacijos dažniausiai nepakanka. Priežastis paprasta - siekdami didelio sandarumo, dėl galimų šilumos nuostolių, mes patys užkertame kelią patekti šviežio oro srautui į namus. Taip pat viena iš priežasčių – labai retai plastikiniuose languose įrengiamos orlaidės. Atidaryti langus vengiame ir dėl ant palangių laikomų gėlių, kurios nušąla, skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių.
Mechaninis vėdinimas
Dažnai problemą bandoma išspręsti mechaninių oro ištraukimo ventiliatorių pagalba. Jie įrengiami vonios kambariuose, virtuvėse, tačiau labai retais jais esame patenkinti. Jie skleidžia didelį triukšmą ir neduoda pageidaujamo efekto. Galingas ventiliatorius yra pajėgus ištraukti užterštą orą tik tuomet,  kai yra užtikrinamas naujo – šviežio oro padavimas į namus. Sandariuose namuose, dažniausiai tai nėra užtikrinama, todėl mechaniniai ventiliatoriai negali tinkamai funkcionuoti.
Energiją taupantis sprendimas
Šiuolaikiniuose energiją taupančiuose namuose apie 2/3 šilumos nuostolių patiriama per ištraukiamąją ventiliaciją. Paprastai tariant su užteršto oro srautu pašaliname ir šilumą.
Viena pažangiausių šiuo metu naudojamų technologijų – rekuperatoriaus įrenginys kurio pagalba iš patalpos šalinamo oro šilumą rekuperatoriuje esantis šilumokaitis perduoda atgal į vidų. Šio įrenginio kaina labai didelė, tačiau laikui einant atsiperka, o patalpas aprūpina šviežiu filtruotu oru, bei sumažina šildymo išlaidas.
Patalpų vėdinimas būtinas
Kokį patalpų vėdinimo būdą rinktis jums, pagal jūsų norus bei finansine galimybes. Svarbiausia, atminkite, kad žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį  šviežio oro. Mes apie 90% laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose oro užterštumas gali būti iki 100 kartų didesnis nei lauke.
Patalpoje mikroklimatą teršia:
•Smulkios dulkės ir alergenai (gyvūnai, žmogus)
•Mikroorganizmai ir grybeliai (pelėsis, dulkių erkutės)
•Degimo produktai (dujinės viryklės, židiniai)
•Organiniai junginiai, kvapai (baldai, kompiuteriai, valymo priemonės ir t.t)
Todėl rūpinkitės sveiku  vidaus patalpų mikroklimatu, vėdinkite patalpas ir daugiau laiko stenkitės praleisti gryname ore.