Vyriausybės nutarimu Kauno medicinos universiteto klinikų statinių kompleksas skelbiamas kultūros paminklu.

Pagrindinė Kauno klinikų statinių dalis pastatyti 1936-1939 m. pagal prancūzų architekto Urbain Cassan projektą. Rengdamas projektą, U. Cassan konsultavosi su medikais bei skyrių vadovais ir, atsižvelgdamas į jų reikalavimus, siekė maksimalaus pastatų funkcionalumo. Šešių pirmųjų klinikų pastatų bendras plotas siekia 160 tūkst. kv. m, jie sujungti 1 km ilgio, 2,2-2,3 m pločio požeminiais tuneliais, pritaikytais medicinos įstaigos reikmėms.

Per Antrąjį pasaulinį karą klinikas užėmusi vokiečių kariuomenė naudojo jas savo reikmėms. Pokario metais klinikų sklypas buvo padidintas ir netrukus klinikų kompleksas buvo toliau plečiamas. 1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis. Nuo 1964 m. vyko rekonstrukcijos, atsirado papildomų statinių. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas.

Klinikų teritorijoje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti dekoratyviniais spygliuočiais, Neries krante išsidėstęs pušynas.

Paminklosauginiu požiūriu Universiteto klinikų statinių ansamblis yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos: šiuo metu Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų. Dabartinį Kauno klinikų statinių kompleksą sudaro 15 pastatų.

2003 m. KMU klinikų statinių kompleksas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2008 m. gegužės 7 d. jis paskelbtas kultūros paminklu, tuo pabrėžiant šio kultūros paveldo objekto nacionalinę reikšmę.

2008-05-07
www.lrv.lt