+1
-0
+1

Mūsų organizmas – sudėtinga sistema, kur viskas glaudžiai tarpusavyje susiję. Įrodyta, kad žmogaus elgsena ir reakcija į stresą yra vieni svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso fizinė sveikata.

Stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma. Jo metu į organizmą išsiskiria hormonas kortizolis, jis sužadina nervų sistemą. Kol žmogus susitvarko su situacija, didelių sveikatos problemų nekyla. Tačiau kai nervų sistemos reakcija į stresą būna neadekvati, kyla patologinės reakcijos, o joms užsitęsus – ligos. Jaučiamas bendras fizinis silpnumas, sumažėja darbingumas, atsiranda valgymo, miego sutrikimų, susilpnėja imuninės reakcijos. Visa tai gali sąlygoti ligų atsiradimą. Žmogus gali susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, atsirasti kvėpavimo raumenų tonuso pakitimų, neurozių, net skrandžio opaligė, imti daugintis piktybinės ląstelės. Vis dėlto didžiausią įtaką stresas turi širdies ir kraujagyslių sistemai.

Deja, streso negalime išvengti, tačiau galime sąmoningai mažinti streso poveikį organizmui. Tam puikiai tinka aplinkos pakeitimas, ramybė, meditacija ir aktyvus gyvenimo būdas. Įrodyta, kad reguliariai kartojami fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore ir pozityvus požiūris į gyvenimą mažina stresą. Kartu gerėja širdies, plaučių veikla, mažėja nerimas, depresija. Fizinės veiklos metu išsiskiria hormonai endorfinai, dar vadinami ,,laimės“ hormonais. Todėl žmogus lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis ir greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą.

Pateikiame keletą pratimų, kurie gerina psichoemocinę būseną ir padeda atsipalaiduoti. Pratimus geriausia atlikti lauke, gryname ore, ramioje, švarioje aplinkoje. Stenkitės vengti pašalinio triukšmo, negatyvių emocijų, jei turite galimybę, stebėkite gyvūnus. Sakoma, kad visos ligos prasideda ir baigiasi galvoje. Išlaikykite šviesias mintis.

Pratimai:
•   Atsistokite tiesiai, vieną ranką laikykite vertikaliai ir ištieskite pirštus, o kitą suspaustu kumščiu priglauskite prie alkūnės. Viena koja stovėkite ant pirštų galų, o kita ant kulno. Vienu metu keiskite rankų ir kojų padėtį. Keisdami pozas įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per burną. Pratimą kartokite 8–10 k.
•   Atsistokite, ištieskite rankas į priekį ir eidami pirmyn keliu siekite priešingą ranką, per nosį įkvėpkite – nuleiskite koją – per burną iškvėpkite. Kartokite kita koja. Pratimą kartokite 8–10 k.

•   Atsistokite, vieną ranką pakelkite aukštyn, o kitą pasukite šiek tiek atgal. Eidami į priekį rankomis atlikite ,,plaukimo“ judesį. Žingsniuokite aukštai keldami kojas, per nosį įkvėpkite, per burną – iškvėpkite. Pratimą kartokite 8–10 k.

•   Atsistokite, sunerkite pirštus, rankas iškelkite aukštyn. Žengdami žingsnį rankas patempkite atgal – per nosį įkvėpkite, šiek tiek atpalaiduokite rankas – per burną iškvėpkite. Žingsniuokite aukštai keldami kojas. Pratimą kartokite 8–10 k.

•   Atsitokite tiesiai, rankas ištieskite priešais save, eikite įtūpstais pirmyn ir sukitės liemeniu ir rankomis į vieną pusę, per nosį – įkvėpkite, po to į kitą, per burną – iškvėpkite. Žingsniuokite dideliais žingsniais. Pratimą kartokite 8–10 k.

•   Atsistokite tiesiai, rankas pakelkite aukštyn, giliai per nosį įkvėpkite, pasisukite į dešinę pusę, nusilenkite žemyn – giliai per burną iškvėpkite. Po to į kairę pusę. Pratimą kartokite 3 kartus.

•   Atsisėskite ,,lotoso“ poza, išsitieskite, smakrą traukite į save, o viršugalvį patempkite aukštyn. Liežuvį prispauskite prie gomurio, užsimerkite, per nosį giliai įvėpkite, per burną giliai iškvėpkite. Kvėpuokite tolygiai, giliai ir mintyse kartokite šiuos žodžius: ,,Mano kvėpavimas ramus – kvėpuoti lengva. Mano širdis plaka ramiai ir ritmingai. Saulės rezginyje kaupiasi maloni šiluma. Kakta maloniai vėsi. Man visiškai ramu. Mano mintys aiškios. Aš esu stiprus žmogus, atsakingas už save. Aš visuomet eisiu pirmyn. Aš teigiamai žiūriu į gyvenimą ir įveiksiu visus sunkumus.“

Kineziterapeutė Emilija Bosaitė
AB „Eglės sanatorija“
 
Keletas mankštos pratimų, padedančių atsipalaiduoti