Ketinantiesiems mesti rūkyti

Metus rūkyti, dažnai neišvengiama abstinencijos sindromo, kai be priežasties sudirgstama,
tampa sunkiau susikoncentruoti, gali atsirasti priešiškumas supančiai aplinkai, nerimas, nekantrumas, gali apimti bloga nuotaika ar net depresija, kankinti nemiga, nuovargis, padidėti apetitas, dažnai metus rūkyti priaugama svorio.

Vilniaus Žvėryno klinikos bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski:

- Kadangi prie nikotino labai priprantama, mesti rūkyti nelengva, tačiau tai padarius sveikata pradeda gerėti iš karto. Maždaug per pusmetį išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per penkerius metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo.

Iš 90 proc. norinčių “cigaretes padėti” rūkalių tai padaro vos 1 proc.

Būtent dėl abstinencijos sindromo daugelis ir neatsisako šio įpročio.

Kol visiškai nemetėte rūkyti, apie antsvorį nevertėtų galvoti, o tik pasistengti pakeisti mitybos įpročius, valgyti 5-6 kartus per dieną, nes noras ko nors užkrimsti dažnai ir verčia imtis cigaretės. Sveikatai kenkia, kai rūkoma “ant tuščio skrandžio”, nes tabako dūmai, susimaišę su seilėmis, žaloja skrandžio gleivinę, patekę į žarnyną tuojau pat įsigeria į kraują.

Geri patarimai:

į darbą neškitės vaisių, sūrelį, sumuštinį, kefyro ar jogurto,

vykdami į darbą bent dalį kelio eikite pėsčiomis, dirbdami darykite trumpas pertraukėles,

atsisakydami šio žalingo įpročio pamėginkite skaičiuoti surūkytas cigaretes - kasdien surūkykite viena mažiau nei vakar, nerūkykite visos cigaretės, o užtraukę porą trejetą kartų ją išmeskite,

nerūkykite eidami, lipdami laiptais ar kopdami į kalniuką, nes tuo metu intensyviau kvėpuojama ir kancerogenai be didelio vargo patenka į tolimiausius plaučių kampelius,

kuo ilgiau būkite nerūkę po sunkaus fizinio darbo.

Tik skaičiai:

per dieną surūkantys pakelį cigarečių, kainuojantį apie 5 Lt, per savaitę prarūko 35, per mėnesį - 150, o per metus 1825 Lt,

nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt.) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai - Lietuvos gyventojai,

rūkantys žmonės gyvena 5-9 metais trumpiau už nerūkančiuosius,

rūkančiuosius tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis,

rūkalių širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau už nerūkančio,

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams,

rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji, darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai,

rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino,

rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 200-300 gramų,

rūkančioms moterims kone dviem metais anksčiau prasideda klimakterinis laikotarpis,

būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas,

apie 20 proc. visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.

Šiek tiek istorijos

Šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo jau daugiau nei prieš 4000 metų, šį augalą laikydami magišku ir turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su dūmais galima išrūkyti ligą, o tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais.

Nuo pat tabako išplitimo atsirado ir kovojančių prieš jo vartojimą. XVII a. pradžioje Anglijos karalius Džeimsas I įvedė muitą tabakui, nes jis kenkiąs sveikatai, apsvaiginąs žmones ir silpninąs šalies karius. Prancūzijoje tų pačių priemonių ėmėsi kardinolas Rišeljė. Tačiau draudimai nesustabdė tabako plitimo, o tik paskatino jo kontrabandą.

Šalyse, kur dėl karšto klimato rūkymas lengvai galėjo sukelti gaisrą, įstatymai buvo dar griežtesni. Pvz., Turkijoje rūkorius baudė kūno bausmėmis, ir net mirtimi, Japonijoje už rūkymą galėjo uždaryti į kalėjimą.

Iš žvaigždžių lūpų

Arnas Klivečka, 5 kanalo laidos “Sąmokslo teorija” vedėjas:
Mesti rūkyti pamėginau tik vieną vienintelį kartą. Tai padariau staigiai, nes galvojau, kad taip bus lengviau. Tačiau tikrai tas metodas nepasiteisino, nes staigiai metus mintys ir noras taip pat staigiai nedingsta iš sąmonės. Ištvėriau tris mėnesius, bet tai buvo tikros kančios metas ir pagaliau teko pripažinti, kad dar nesu moraliai toks tvirtas, kad galėčiau ištverti be dūmo.

Jolanta Talaikytė, Vilniaus modelių namų dizainerė, Dailės akademijos docentė, dailininkė:
Paauglystėje pamėginau rūkyti, kaip ir daugelis sulaukę panašaus amžiaus, tačiau neužsikabinau, nes nepatiko. Apskritai, nemėgstu priklausomybės, nemėgstu kažką daryti paslapčiomis, eiti už kampo, ypač kai šalta. Be to, rūkymas man nebuvo pats svarbiausias dalykas. Gyvenime aš atrandu kur kas daugiau malonesnių ir įdomesnių užsiėmimų.

Dainius Martinaitis, šou verslo atstovas, laidų ir renginių vedėjas:
Buvau metęs prieš kelerius metus, bet neilgai teištvėriau. Naktiniai košmarai kankino beveik kiekvieną naktį, o dienomis stengiausi likti tvirtas, bet kad neužsirūkyčiau, prisigalvodavau įvairių dalykėlių. Per dieną sukramtydavau iki poros dėžučių dantų krapštukų, valgiau viską iš eilės, kad tik burna būtų pilna. Bet netrukus pajutau, kad pučiuosi kaip ant mielių. Tad spjoviau į savo eksperimentus sutikdamas, kad tabakas stipresnis už mane.