+3
-0
+3
Kiek ir ar galima vartoti kofeino nėščiajai?

Įvadas

Kofeinas – vienas dažniausiai mūsų suvartoja­mų cheminių medžiagų (taip pat ir nėštumo metu). Jo gauname gerdami kavą, arbatą, kai kuriuos kitus gėrimus, valgydami šokoladą. Duomenys apie ko­feino įtaką nėštumo metu vykstančius procesus yra prieštaringi. Vis dėlto nurodoma, kad suvartojant daugiau kaip 300 mg kofeino kasdien, gali sutrink­ti vaisiaus vystymasis ir pasireikšti spontaninis (sa­vaiminis) abortas. Kokią įtaką gali turėti mažesnis kofeino kiekis, nėra tiksliai aišku. Kiek anksčiau at­likti mokslininkų tyrimai nustebino tuo, kad kofei­no apykaita nėščiųjų organizme ganėtinai skirtinga.

2016 metais paskelbti duomenys

2016 metais paskelbtos sisteminė apžvalga ir perspektyviųjų tyrimų metaanalizė, kuriose įvertintas ryšys tarp nėščiosios kofeino vartoji­mo ir persileidimo rizikos. Du autoriai 2015 me­tais sausio 30 dieną atitinkamų straipsnių ieško­jo duomenų bazėse Medline ir Scopus. Įtraukta 130 456 dalyvių ir 3 429 atvejai iš 14 tyrimų. Duomenys lyginti su nėščiosiomis, kurios ka­vos negėrė ar gėrė jos labai mažai. Mažas kavos kiekis laikytas 50–149 mg/d., vidutinis – 150– 349 mg/d., didelis – 350–699 mg/d., labai dide­lis – ≥700 mg/d. Nuo kofeino dozės priklausoma analizė parodė, kad kiekvienas nėščiosios išger­tas puodelis kavos (apie 100 mg/d.) yra susijęs su 7 proc. (95 proc. PI 3 proc., 12 proc.) didesne persileidimo rizika. Autoriai, teigdami, kad ry­šys tarp kofeino dozės didėjimo ir persileidimo rizikos gana aiškus, išvadas pateikia atsargiai. Jie nurodo, kad reikia atsižvelgti į galimą leidi­nių šališkumą ir nėščiųjų rūkymą. Tai dar labiau komplikuoja gautus rezultatus. Vis dėlto minėti autoriai laikosi nuomonės, kad, nepaisant išlie­kančių abejonių, ar kofeinas tikrai sukelia persi­leidimo riziką, būtų protinga rekomenduoti nėš­čiosioms vengti vartoti kofeino.

Jungtinės Karalystės tyrimo duomenys

Mokslininkai neseniai atliktame tyrime tiksliai įvertino suvartojamo kofeino kiekį, jo apykaitos va­riacijas ir poveikį nėštumui. Jie nurodo, koks kofe­ino kiekis galėtų būti santykinai saugus nėščiajai. Į perspektyvųjį stebimąjį tyrimą, vykdytą 2003– 2006 metais, buvo įtrauktos 2 635 žemos rizikos nėš­čiosios iš 2 Jungtinės Karalystės mokomųjų ligoninių. Nustačius nėštumą, moterys buvo kviečiamos daly­vauti tyrime, o vėliau, 8–12 nėštumo savaitę, – po­kalbiui. Nustatyti tokie duomenys, kaip amžius, svo­ris, ūgis, socialinė ir ekonominė padėtis ir kt. Mote­rys, sergančios ŽIV, hepatitu B ar psichikos ligomis, į tyrimą neįtrauktos.

Kofeino suvartojimas vertintas pagal anksčiau validizuotą klausimyną (nustatytas kofeino suvarto­jimas iki nėštumo ir jo metu). Kokių maisto produk­tų, gėrimų, turinčių kofeino, vartojo tiriamosios, nu­statyta pokalbių, į kuriuos moterys buvo kviečiamos 3 kartus, metu: 4 savaites iki nėštumo – iki pirmo­jo interviu (t. y. iki 8–12 nėštumo savaičių), 13–28 nėštumo savaitę, 29–40 nėštumo savaitę. Buvo ver­tinami veiksniai, galintys turėti įtakos kofeino apy­kaitai (rūkymas, alkoholio vartojimas. kt.). Kofeino apykaita ir rūkymas tyrimo pradžioje įvertintas nau­dojant seilių kotinino (nikotinui nustatyti) ir seilių kofeino lygį po 1 val. ir 5 val. kofeino pavartojimo.

Kaip nėštumo padarinys įtrauktas sumažė­jęs vaisiaus augimas, savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, nėščiosios hipertenzija ar preeklampsija, negyvas vaisius. Su gimdymu su­siję padariniai vertinti pagal elektroninius gimdy­vių duomenis.

Kofeino suvartojimas buvo vertinamas miligra­mais per dieną ir buvo vienodas kiekvieno trimestro metu visą nėštumą. Tiriamosios vidutiniškai suvar­tojo po 159 mg/p. kofeino. Iki pastojimo kofeino su­vartojimo vidurkis buvo 238 mg/p. ir jo kiekis suma­žėjo iki 139 mg/p. 12 nėštumo savaitę. Apytiksliai toks kiekis laikėsi iki 3 trimestro, o tada palaipsniui išaugo iki 153 mg/p.Šis tyrimas parodė, kad maždaug 62 proc. ko­feino nėščiosios gavo su arbata, 14 proc. – su kava, 22 proc. – su šokoladu, kokakola. Su kitais nealkoho­liniais gėrimais buvo suvartojama apie 4 proc. kofeino.

Šioje populiacijoje vaisiaus augimo sulėtėjimas sie­kė 13 proc. ir didėjo suvartojant daugiau kofeino. Mo­terų, kurios kofeino suvartojo <50 mg/p., 1 trimestro pabaigoje kūdikiai svėrė maždaug 161 g daugiau nei tų, kurios kofeino vartojo >300 mg/p. viso nėštumo metu. Be to, moterų kurios suvartojo >200 mg kofei­no per parą, naujagimiai svėrė 60–70 g mažiau nei tų, kurios kofeino vartojo minimaliai. Toks santykis išli­ko per visus 3 nėštumo trimestrus. Kofeino suvartojimas yra tiesiogiai, bet nedaug susijęs su vaisiaus augimo mažėjimu. Saugus kofeino slenkstis vargu ar galėtų būti nustatytas, tačiau mano­ma, kad kasdien suvartojant mažiau nei 100 mg kofei­no, galima sumažinti vaisiaus augimo mažėjimo riziką.

Kitų tyrimų duomenys panašūs

Šis tyrimas pateikia papildomų argumentų, kad ko­feino vartojimą nėštumo metu reikia riboti. Tiesa, spe­cialistai nesutaria, iki kiek kofeino vartojimą riboti ir kaip tai daryti. Pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir gine­kologų draugija maksimalia kofeino doze nėščiosioms laiko 300 mg/p., o JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration) rekomenduoja kofeino suvartoti ne daugiau nei 200 mg/p.

Panašių tyrimų su nėščiosiomis nėra atlikta daug. Kiek anksčiau atlikta keletas panašių tyrimų, bet juose buvo vertinamas tik su kava gaunamo kofeino suvar­tojimas. Kai kurie autoriai (pvz., Olsen, Bech, 2008) nurodo net fetotoksinį kofeino poveikį. Kiti autoriai nurodo, kad tyrimuose su gyvūnais aiškiai įrodytas teratogeninis kofeino poveikis, nors tyrimai, atlikti su žmonėmis, kol kas nepateikia pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tokius apibendrinimus.

Aprašytas tyrimas įdomus tuo, kad į jį įtraukti ir kiti maisto produktai, gėrimai (ypač dažnai vartojama arba­ta), turintys kofeino. Tyrimo autoriai vertino ir kofeino apykaitą organizme. Paaiškėjo, kad kuo greičiau kofeinas metabolizuojamas, tuo didesnis poveikis vaisiaus augi­mui (augimas sumažėja). Galbūt žalingą poveikį turi ne pats kofeinas, o jo metabolitai, bet tai dar reikia įrodyti.

Taigi į nėščiųjų kofeino suvartojimą reikia atsižvelg­ti kaip ir į kitus vaisiaus augimui įtakos turinčius rizikos veiksnius. Kaip parodė tyrimas, suvartojant >300 mg kofeino per parą, naujagimio svoris būna mažesnis apie 140 g. Galima sakyti, kad sveikam naujagimiui toks svo­rio svyravimas (140 g ribose) nėra kliniškai reikšmingas. Tačiau sudėjus visus rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, al­koholio vartojimą), bendras jų poveikis gali turėti įtakos naujagimių sergamumui ir mirtingumui.

Ką specialistai mano apie nėščiąsias ir kavą?

Kofeinas daro įtaką nėščios moters sveikatai ir tie­siogiai siejasi su savaiminiu abortu, sumažėjusiu nau­jagimių svoriu. Tyrimai rodo, kad ne tik nėščioji, bet ir bet kuri reprodukcinio amžiaus moteris turėtų vengti vartoti arba bent jau riboti kofeino turinčius produktus. Pasirodo, kad ir kai kurių šalių specialistams (pvz., akušeriams-ginekologams) trūksta žinių apie kofeino ke­liamą pavojų. Tokią išvadą padarė Andersonas su kole­gomis, apklausę 386 Amerikos akušerių ir ginekologų draugijos narius. Nepaisant to, kad dauguma žinojo, jog kofeinas patenka žindomam kūdikiui per motinos pieną, tik 24,8 proc. buvo įsitikinę, kad kofeino metabolizmas reikšmingai lėtėja didėjant nėštumui. Dauguma medikų nežinojo, kad įprastai ir dažnai vartojami produktai, to­kie kaip kava iš aparatų ar dietinė kokakola, turi kofe­ino. Be to, dauguma jų rekomenduodavo nėščiosioms apsiriboti 1–2 puodeliais kavos ar arbatos per dieną, ne­kreipdami dėmesio į kitus kofeino turinčius produktus. Tik 31,6 proc. teisingai nurodė, kokią įtaką daro didelis kofeino kiekis nėščiajai, o kitų pateikiami skaičiai buvo nepaprastai skirtingi. Atsakydami į klausimą, kokį po­veikį nėščiajai ir vaisiui turi kofeinas, medikai negalėjo atsakymo pagrįsti mokslo įrodymais. Medikai skirtin­gai vertino nėščiųjų kofeino vartojimą, teikė joms skir­tingus patarimus. Tyrimas perša išvadą, kad pribrendo laikas įrodymais pagrįstoms rekomendacijoms apie ko­feino vartojimą klinikinėje praktikoje. Na, o šiandien aišku viena, kad kofeino nėščio­sioms vartoti tikrai nereikėtų.

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras

Šaltini: "Internistas" Nr.7, 2016m.