Nors po nelaimės Japonijoje, kuomet žemės drebėjimo sukelta cunamio banga nuo žemės paviršiaus nušlavė pusę šalies, prabėgo jau kelios savaitės, vis pasirodo pranešimų, kad iš Fukušimos-1 atominės elektrinės sklinda radiacija. Kad ir kaip specialistai ramina, jog pavojus negresia, panikos tarp žmonių nemažai. 

Radiacijos gaunam kasdien

„Keli tūkstančiai per valandą gautų milisivertų beveik garantuos mirtį, tačiau jeigu tokią dozę po truputėlį kaupsime visą gyvenimą, jos net nepajusime“, rašo CNN.com. Ekspertų teigimu, būtina įvertinti, per kokį laikotarpį buvo gauta viena ar kita radiacijos dozė.
Pavyzdžiui, atliekant smegenų tomografiją, pacientas patiria nuo 0,8 iki 5 milisivertų radiacijos dozę. Kitaip tariant – nuo 800 iki 5 tūkst. kartų daugiau, negu buvo galima patirti būnant Tokijuje.
Žmonės nuolat patiria natūralų radiacijos poveikį. Radioaktyvių medžiagų natūraliai turi mūsų maistas ir daugybė kasdieninės apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, iš dirvožemio kasmet gauname papildomą 0,28 milisivertų dozę. Iš kosmoso – dar 0,24 milisiverto. Net suvalgę vieną bananą gauname 0,1 mikrosiverto radiacijos dozę.


Austrai rengia seminarus
Austrijos medikai kartu su radiacinės saugos specialistais gyventojams rengia specialius seminarus, kurių metu aiškina, koks kiekis radiacijos yra mirtinai pavojingas.
Specialistų teigimu, jei per dieną organizmas radiacijos gautų 1 sivertą (100 rentgenų), to pakaktų susirgti spinduline liga. Gavus iki 3 sivertų radiacijos, gali būti pažeisti kaulų čiulpai ir kiti vidaus organai. Per dieną gavus nuo 3 iki 6 sivertų radiacijos, gali prasidėti kraujavimas. Dešimt sivertų viršijanti dienos radiacijos dozė yra neišvengiamai mirtina.
Susirinkusius gyventojus medikai ramina, kad mažesnio laipsnio apšvitos pasekmes galima išgydyti. „Žarnyno pažeidimai išderina organizmo skysčių balansą ir gali sukelti kraujo užkrėtimą. Kaulų čiulpų pažeidimai reiškia, kad organizmas nebepasigamina kraujo krešėjimo medžiagų ir su infekcijomis kovojančių leukocitų. Jei pavyksta suvaldyti šiuos sutrikimus, apšvitintas žmogus išgyvena pakankamai ilgai, jog žarnyno ar kaulų čiulpų ląstelės sėkmingai regeneruotų ir šie organai imtų funkcionuoti įprastu režimu”, - aiškino Gerbertas Vegneris. Tiesa, medikas apgailestavo, jog gyventojai negirdi informacijos, kad po Japonijos nelaimės pasklidusi radiacija jiems nebus mirtina ar kenksminga.

Vokiečiai linksniuoja Hirosimą ir Černobylį
Vokiečiai gyventojus ramina spaudoje pateikdami mokslinius tyrimus apie Hirosimoje ir Nagasakyje susprogdintas bombas. Tyrimai atskleidė, kad kalbos apie vaikų išsigimimus ir defektus yra tik fantazija. Ištyrus 3600 žmonių, kurių motinos buvo jais nėščios tuose miestuose bombos sprogimo dienomis. Nebuvo rasta jokių chromosominių nukrypimų nuo normos. Be to, pateikia ir artimesnį pavyzdį Černobylį. „Taip, radiacija bet kokiu atveju yra kenksminga, tačiau jos mes gauname kasdien. Daugelis vokiečių vis dar bijo valgyti šalyje užaugusius grybus, nors tyrimai rodo, kad jie jau visas dešimtmetis nepavojingi“, - teigia specialistai.
 

Tarp kitko:
JAV Aplinkos apsaugos agentūra pateikė vienkartinių radiacijos dozių poveikį žmogaus organizmui.
50–100 milisivertų dozė paveikia cheminius procesus kraujyje.
500 milisivertų po kelių valandų sukelia pykinimą.
700 milisivertų sukelia vėmimą.
Nuo 750 milisivertų per 2-3 savaites po apšvitos nuslenka plaukai.
900 milisivertų sukelia viduriavimą.
1 000 milisivertų (vienas sivertas) pažeidžia kraujagysles ir sukelia hemoragiją.
4 000 milisivertų pažeidžia kaulų čiulpus, per dviejų mėnesių laikotarpį gali sukelti mirtį, jeigu nesuteikiama medicininė pagalba.
10 000 milisivertų pažeidžia žarnyno sieneles, sukelia vidinį kraujavimą ir mirtį per 1-2 savaites.
20 000 milisivertų pažeidžia centrinę nervų sistemą, žmogus netenka sąmonės per kelias minutes, o per artimiausias valandas ar dienas jį ištinka mirtis.


Lietuvos sveikata