Žymi audiologė iš JAV lietuvių kilmės Dr. Marija M. Baranauskas vizito Lietuvoje metu surengtoje spaudos konferencijoje su kitais šios srities specialistais dalinosi mintimis apie vis didėjantį klausos sutrikimų plitimą bei su šia problema susidūrusių žmonių psichologinį barjerą, trukdantį tinkamai gydytis.
 

Statistika teigia, kad su klausos problemomis susiduria apie dešimt procentų žmonių, iš kurių maždaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, trisdešimčiai procentų – vidutinis, likusiems – lengvas klausos sutrikimas. Anot dr. M. M. Baranauskas, klausos aparatas dažniausiai būna vienintelė priemonė, galinti pagelbėti klausos sutrikimų turinčiam žmogui. Tačiau nemažai žmonių, susidūrę su klausos problemomis, stengiasi tai nuslėpti, gėdijasi naudoti klausos aparatus ir gydymas vis atidėliojamas. Tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje klausos aparatu naudojasi tik 1 iš 10 žmonių, kuriems jo reikia, JAV – 1 iš 5. Šie skaičiai, anot specialistų, tokie maži dėl to, kad viską lemia psichologiniai barjerai. Regėjimo problemų turintis žmogus akinius užsideda be jokių trukdymų – blogiau matau, vadinasi, reikia akims padėti. Akiniai siejasi su protingo žmogaus įvaizdžiu, su savitu stiliumi. Klausos aparatai, anot spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusio kompanijos „Oticon“ atstovo iš Danijos Jono Heinemano (Jonas Heinemann), žmonėms asocijuojasi su dideliu „bananu“, užkištu už ausies, bylojančiu apie žmogaus negalią. „Iš senų laikų yra likęs įvaizdis, jog klausos aparatas – ne tik didelis ir labai matomas, bet dar ir cypiantis, ir mažai padedantis“, – papildė kolegą UAB „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis.
 
J. Heinemano teigimu, dabar klausos aparatai kuo toliau tuo labiau tampa novatoriški ir visai nepanašūs į senuosius. „Šiuo metu sunkiai galima suprasti, ar žmogus turi nešiojamojo muzikos grotuvo ausines, ar klausos aparatą. Be to, yra sukurta papildomos įrangos, kuri padeda žmogui su klausos aparatu bendrauti telefonu, žiūrėti ir girdėti televizorių, naudotis visomis šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako kompanijos atstovas. Anot specialisto M. Jonaičio, klausos aparatai nėra pigūs. Kaina priklauso nuo aparato savybių ir svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Daugelyje šalių bent dalį aparato kainos kompensuojama. Lietuvoje kiekvienas socialiai apdraustas žmogus priklausomai nuo amžiaus gali gauti nemokamus klausos aparatus, kurių kasmet nuperka valstybė. Jų kainos šiemet svyruoja nuo 150 iki 600 litų. Vaikai ir studijuojantis jaunimas gali gauti du klausos aparatus, suaugęs žmogus – vieną aparatą kartą per penkerius metus. Tačiau, jeigu žmogus nori įsigyti modernesnį, jam labiau tinkantį klausos aparatą, jam kompensuojama tik to aparato kainos dalis, kuri lygi „valstybinio“ aparato kainai. 

Dr. M. M. Baranauskas sakė, jog JAV klausos aparatai kompensuojami tik labai nedidelei asmenų daliai, vaikams iš socialiai remtinų šeimų. J. Heinemanas supažindino su situacija Danijoje: ten valstybė skiria vienam klausos aparatui maždaug 5 tūkst. Danijos kronų (maždaug 2,5 tūkst. litų) kartą per ketverius metus. Tokia suma yra skiriama visiems, atlikusiems tyrimus ir gavusiems medikų pripažinimą, kad klausos aparatas yra reikalingas. Tačiau M.M. Baranauskas atkreipė dėmesį, jog statistika byloja, kad klausos aparatus nešiojančių žmonių skaičių labai mažai įtakoja valstybės kompensavimo mechanizmai, šie skaičiai vienodai išsivysčiusiose šalyse yra panašūs. Specialistai įsitikinę, kad gydytis klausos aparatais labiausiai trukdo psichologinės problemos. Tą patvirtino ir „Oticon“ bei Harvardo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai ir apklausos. „Žmonėms klausos aparato nešiojimas siejasi su daugybe neigiamų emocijų. Viena moteris sakė, jog „Nešiodama klausos aparatą, aš paskelbiu pasauliui, kad esu sena, negraži, nebegaliu būti savarankiška“, – sakė tyrimo rezultatus apžvelgdama M. M. Baranauskas. Būtent dėl psichologinių žmonių problemų klausos aparatų kūrėjai yra iškėlę sau uždavinį dar labiau sumažinti aparato dydį, kad jo visiškai nesimatytų ausyje. 

„Laimei, atsiranda vis daugiau išsilavinusių žmonių, kurie klausos sutrikimą priima kaip bet kurį galimą organizmo sutrikimą ir ieško būdų sau padėti. Dabartinės technologijos tai padaryti dabar tikrai leidžia. Reikia tik labiau patiems rūpintis savimi, konsultuotis, susirasti sau tinkamiausią būdą pagerinti klausą“, - sako „Audiamedikos“ vadovas M. Jonaitis.
 

iMed