Kai pavalgo, bet dar nori pažįsti, jam per lūpyčių kamputį nubėga pienuko.
Mama sunerimsta, bet iš tiesų tai tik pienuko perteklius – išbėga tai, kas
netilpo į skranduką. Kaip pažinti, kad vaikelis atpylė, ar tai pavojinga,
pasakoja neonatologė medicinos daktarė.
Uoli mamytė
„Kūdikio skranduko talpa nedidelė. Jei jis būtų balionas, sprogtų. O naujagimis
atpila. Tik taip jis, vargšelis, gali apsiginti, kai mama per daug primaitina.
Gimus neišnešiotam kūdikiui gydytojai mamai pasako, kiek pienuko reikia
vaikeliui, o ji tyliai kokią savaitę daro savo – žindo daugiau, kad tik
kūdikėlis greičiau augtų. Jis pradeda atpylinėti”, – pasakoja neonatologė
J.Buinauskienė. Neretai būna, kad dėl per didelio krūvio vėl atsiveria Botalo
latakas ir naujagimio širdelė pradeda dirbti taip pat, kaip ir gyvenant mamytes
gimdoje, kol jis užgimsta. Tada siekiant sumažinti naujagimio širdelei tenkantį
krūvį reikia duoti pieno dar mažiau, nei iš pat pradžių buvo leista. Grąžinus
mitybą į normą (skyrus maisto kiekį, tinkamą naujagimiui pagal jo svorį),
latakas širdelėje vėl užsiveria. Tad skubėti priauginti svorio negalima. Na tai
kas, kad kūdikėliui ligoninėje tenka praleisti 1-3 mėn. ar dar ilgiau.
Svarbiausia – jo sveikata.
Minkštos krūtys
Jei mamos krūtys minkštos, o vaikelis godžiai valgo, jis kartu su pienuku
prisiryja oro. Kai mamos krūtys yra labai minkštos (ar itin kietos), galima
kelis lašus nuvarvinti į burnytę ir tik tada glausti kūdikį prie krūties.
Mažiukas ne taip godžiai žinda ir nepriryja oro. Padeda ir kitas būdas.
Pavalgiusį reikia pakelti ir palaikyti ne 5-10 min., o visą pusvalandį – kol
atsirūgs. Jei vaikelis neatpila, to daryti, aišku, nereikia.
Kartais kūdikį medikai siūlo „pakankinti”. Įpusėjus žindymui (maždaug po 10
min.) atitraukti nuo krūties ir pilvelį prispausti prie mamos pilvo, kad iš
skranduko išeitų oras. Kai atsirūgsta, vėl galima maitinti. „Jei kūdikis atpila
beveik viską, ką suvalgo, bet nepriauga svorio, gali sulėtėti raida. Tad reikia
iš dviejų blogybių rinktis geresnę. Su mama, aišku, kartais būna sunku sutarti,
tenka derėtis kaip turguje vos ne kelias dienas, į pagalbą pasitekti dar ir
seselę, o kartais ir vaikučio tėtį ar kitus namiškius”, – savo atkaklumą
pateisina gydytoja.
Laukia mamos pienuko…
Dar viena priežastis, kodėl vaikui per smakriuką teka pienas, yra mamytės
nekantrumas. Mamytė susinervina ir tą dieną krūtyse nepasigamina pieno. Ji
klaidingai pamano, kad jis visai dingo, ir nusiperka mišinuko. Kūdikis atpila.
Pamaniusi, kad šis jam nepatiko, perka kito. Ir vėl atpila. Įsigyja trečio. O
vaikas laukia ir mamos pieno…
Viena mamytė, kuriai sumažėjo pieno, per tris naujagimio gyvenimo savaites
sugebėjo pakeisti keturis mišinukus. Kas kokį patarė, tokį ir pirko. O vaikelis
išsižioja ir vos pajutęs, kad tai ne mamos pienas, atsisako valgyti. Tad į
ligoninę atvažiavo gerokai mažesnio svorio, nei tada, kai išvydo pasaulį. „Vienas
nedidelio svorio, smulkutis kūdikis buvo maitinamas ir mamos pienu, ir mišinuku.
Jo mama gulėjo reanimacijos skyriuje ir pati žindyti negalėjo, pieną perduodavo
seselei. Užtat, užuodęs mamos pieną, berniukas nušvinta. Bet kai seselė atneša
mišinio, dar net nepriėjus prie kūdikio, jis pasidaro liūdnas, nelaimingas ir
sučiaupia lūpas, kad nekištų čiulptuko. Šiek tiek mišinuko seselė supildavo per
zondą. Kai tik mamai pradėjo gamintis pienas, kūdikėlis atsigavo. Mamos gerai
neatsimenu, bet nepaprastas jos vaikas neišeina iš atminties”, – pasakoja
gydytoja J.Buinauskienė.
Aišku, net jei pieno krūtyse trūksta, kūdikiui valgyti reikia. Tad ką daryti?
Duoti mišinuko ir stengtis vėl žindyti? Pieno tikrai turėtų atsirasti. Juk
mišinuką vaikeliui sunkiau virškinti, fermentinė sistema dar nėra brandi.
Įnoringas kūdikis
Yra vaikų (kaip ir suaugusiųjų), kurie suvalgo viską, ką duoda. O išrankaus
skonio kūdikis maištauja verkdamas ir atpildamas. Mat turi savo nuomonę apie
pienuką. Dėl ko mamos pieną vaikučiai valgo noriau? Ji vieną kartą valgė mėsytės,
kitą kartą žuvytės ar blynelių, tad ir pieno skonis įvairus. O mišinukas vis
toks pats. Kas gi nori valgyti vienodą maistą? Tačiau jei mama suvalgo neįprasto,
per nėštumą neragauto maisto, vaikelis gali nenorėti pienuko, kurio skonis
pasikeitė. Kūdikiui eksperimentas nepatiko. Bet yra alkanas, kito maisto
pasirinkti negali, o ir mamytė vis tiek siūlo krūtį. Tad vaikelis žinda keistoko
skonio pieną ir numalšinęs alkį jį atpila.
Mamos vartojami vaistų taip pat keičia pieno skonį. Tačiau pienas krūtyse
keičiasi gana greitai, tad vaistams galima nutaikyti laiką tarp žindymų. Dabar
leidžiama žindyti net toms mamoms, kurios vartoja psichiką veikiančių vaistų.
Dirglus vaikelis
Jei vaikelis gimė laiku ir nesunkiai, jis valgo be didelės skubos, o pavalgius
gyvenimas iškart pašviesėja. Tačiau jei gimė sunkiai, stokojo deguonies, jis
gali valgyti labai lėtai arba skubėdamas, godžiai. Be to, dirglus vaikutis tik
žįsdamas nurimsta, nes prie mamytės jaučiais saugus. Todėl krūtį dažnai žinda
vien dėl to, kad tuo metu jam lyg ir ramiau, mažiau skauda. Bet privalgęs per
daug maisto perteklių vėliau atpila. Mama, paklausta, kodėl ji visą laiką žindo,
teisinasi: „Jis rėkia, tad ir duodu krūtį”. Ji turėtų stengtis suprasti, kodėl
mažiukas rėkia: yra alkanas ar trokšta jos šilumos.
„Kai vaikelis visą laiką arba žinda, arba rėkia, reikia pažiūrėti, ar neturi
neurologinių bėdų. Yra tokių mažiukų, kurie per pirmą gyvenimo mėnesį vietoj
800-1000 g priauga 1200-1500 g. Anksčiau pasaulį išvydusiam svoris didėja lėčiau,
bet kitais mėnesiais pasiveja bendraamžių”, – sako neonatologė J.Buinauskienė.
Gimęs 37-38 sav. naujagimis geba tinkamai koordinuoti valgymą (čiulpimą, rijimą)
ir kvėpavimą. Kuo anksčiau gimsta naujagimis, tuo jam sunkiau suderinti abu
veiksmus. Tačiau sulaukus laiko, kai turėjo gimti, ir neišnešiotukui tai sekasi
lengviau.
Ligos ir anomalijos
Jei naujagimis serga, karščiuoja, jo apetitas pablogėja, tad valgyti jis gali
mažiau. Per prievartą maitinti nereikia, nes taip pat gali atpilti. Kaip ir tada,
kai yra žarnyno uždegimas ar infekcija. Neišnešiotas naujagimis gali sirgti
nekrotiniu enterokolitu. Žarnyno veikla sustoja ir vaikelis atsisako valgyti.
Mama bando žindyti per prievartą. O iš tiesų jam reikia skirti lašelinę, kartais
dar ir antibiotikų. Uždegimas aprimsta ir pamažu vėl galima žindyti.
„Neseniai operavo naujagimį, kurio išeinamoji anga buvo užakusi, trūko
tiesiosios žarnos dalies. Vaikas negalėjo pasituštinti. Maistas kaupėsi,
balastas nepasišalino ir nuodijosi organizmas. Jis galėjo pradėti atpilti”, –
pasakoja gydytoja J.Buinauskienė. Kūdikis gali atpilti pieno ir dėl įsitempusio
stemplės raumens spazmo. Pavartojus vaistų, mažinančių įtampą, viskas susitvarko.
Ir kai stemplės prievarčio raukas yra suspaustas, pienas grįžta atgal. Tada 2-4
gyvenimo savaitę vaikelis pradeda atpilti. Reikia nieko nelaukiant pasitarti su
chirurgais.
Gali būti kaltas ir burnytės gleivinės uždegimas, stomatitas. Kartais vaikutis
atpila, kai burnytė yra netobula, jo liežuvėlis iki pat galiuko labai
prikabintas prie gomurio. Kai yra gomurio, lūpos trūkumas, kūdikis gali atpilti
net ir tada, kai ant buteliuko užmautas specialios formos žindukas. O krūtį
žinda gana gerai, nes ji sugeba prisitaikyti prie naujagimio ir susiformuoja
pagal burnytės trūkumą.
Keli patarimai
1. Nepermaitinkite. Pienuko duokite tiek, kiek priklauso pagal kūdikio amžių.
Naujagimis (iki 1 mėn.) turi suvalgyti apie1/5 penktadalį savo kūno svorio (lentelė).
Jei, tarkim, jis sveria 2,5 kg, pienuko turi gauti 500 g per parą. Vėliau maisto
kiekis turi būti koreguojamas pagal amžių.
2. Dažniau žindykite. Pabandykite maitinti ne kas 3 val., o kas 1 val. Tada
vaikelis nespėja labai praalkti, tad mažiau priryja oro.
3. Palaikykite stačią. Lėtai kūdikį pakelkite ir priglauskite prie krūtinės taip,
kad jo pilvukas būtų prispaustas prie jūsų pilvo. Laikykite stačią, kol išeina
oras (neatpilančio kūdikio judinti nereikia).
4. Valgykite įprastą maistą. Atsisakykite visko, ko nevalgėte būdama nėščia.
Venkite aštrių patiekalų. Jei vartojate vaistų, dėl žindymo laiko pasitarkite su
gydytoju.
5. Neskubėkite keisti sauskelnių. Neretai kūdikis tuštinasi valgydamas. Mama
puola keisti sauskelnes. Tik užsega naujas, o jis ir vėl pasituština (pailsėjęs
baigia darbą). Norint perengti ant jūsų rankų gulėjusį mažiuką, reikia jį
paguldyti lovoje, paskui vėl pakelti ir toliau maitinti. O skrandukui jau per
daug judesių, vaikelis atpila. Nieko neatsitiks, jei sauskelnes pakeisite vėliau.
6. Kreipkitės į gydytoją. Jei nepadeda švelnios priemonės, kreipkitės į gydytoją.
Jis gali skirti vaistukų, kurie mažina spazmus. Tačiau prieš eidama pabandykite
atsakyti į klausimus, kuriuos, tikėtina, užduos gydytojas, norėdamas nustatyti
tikslią atpylinėjimo priežastį. Ar pienukas netapo gelsvos, žalsvos spalvos (su
tulžies priemaišomis), ar jis sutrauktas? Kiek atpila: maždaug šaukštą, ar viską,
ką suvalgė? Kada taip nutinka: iškart po valgio, po dešimties valandų ar tik
prieš kitą žindymą? Blogiausia, kai atpila fontanu visą maistą arba pienukas yra
su tulžimi.