Anot pieno ir jo produktų kontrolę vykdančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Kazimiero Lukausko, mūsų šalyje yra griežta antibiotikų kontrolė ir tarnyba laikas nuo laiko vis išaiškina tiekėjus, kurių produkcija neatitinka reikalavimų.


Kiekvieno pieno gamintojo parduodamas pienas 2 kartus per mėnesį ištiriamas valstybinėje įmonėje „Pieno tyrimai“, o ir pačios perdirbimo įmonės turi laboratorijas bei įrangą antibiotikams nustatyti – jos tiria kiekvieną žalio pieno siuntą.
”Pavyzdžiui, praejusiais metais nustatėme 0,9 proc. ūkininkų, kurių produktuose gali būti antibiotikų. Tai – mažas procentas. Mūsų šalyje yra 67 tūkst. karvių laikytojų ir dėl nustatytų antimikrobinių medžiagų žaliame piene, 2008-2009 m. buvo neleista perdirbti 900 tonų pieno” – sakė VMVT direktorius.
Anot jo, antibiotikai piene gali atsidurti dėl dviejų priežasčių – aplaidaus gydymo, kuomet gydant gyvulį antibiotikais, nėra išlaukiamas reikiamas laikas, kol iš jo organizmo pasišalins vaistas. Kita galima priežastis – tepalas, kurio sudėtyje esama antimikrobinių medžiagų – juo prieš melžiant yra tepamos rankos.
”Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, antibiotikų kiekis negali viršyti 100 mikrogramų (1 mikrogramas lygus 0,001 miligramo – aut. past.) litre, o pagal  Rusijoje esančius reikalavimus, piene jų išvis negali būti. Taigi, reikalavimų nevienodumas priveda prie tam tikrų nesutarimų”, - sakė VMVT vadovas. Jo teigimu, Rusijoje labai griežtai imta žiūrėti į eksportuojamos produkcijos kokybę po praeitais metais ten priimto pieno įstatymo.
Pašnekovo tikinimu, Rusijos pasieniečių rastas antibiotikų kiekis žmogaus sveikatai yra nekenksmingas – jis penkis kartus mažesnis nei ES nustatyta maksimali riba. Antimikrobinių medžiagų galima aptikti ne tik lietuviškame piene, bet ir, pavyzdžiui, prancūziškuose ar olandiškuose sūriuose.
K.Lukausko tvirtinimu, pačioje Lietuvoje pieno kokybė yra gera ir ji vis auga. Pagal somatinių ląstelių kiekį, bendrąjį bakterinį užterštumą ir kitus rodiklius – lietuviškas pienas atitinka ES vidurkį.
Pasak VMVT vadovo, prižiūrėti pieno kokybę yra suinteresuotos visos grandys – tiek pieno pardavėjas, tiek supirkėjas, nes nustačius pažeidimus yra taikomos sankcijos – pavyzdžiui, ūkiui 15 dienų gali būti draudžiama parduoti pieną.
“Ir pačių antibiotikų kiekis yra kontroliuojamas – jų be recepto negalima nusipirkti. Jeigu gyvuliui duodami vaistai – tai turi būti registruojama ūkio žurnale. Jeigu tokios registracijos nėra – iš karto galima taikyti sankcijas”, - sakė K.Lukauskas, nurodydamas, kad valstybė šiam klausimui spręsti yra skyrusi nemažai lėšų. Štai 2008 m. Žemės ūkio ministerija skyrė 2,1 mln. litų reikiamai įrangai įsigyti, be to, buvo vykdoma valstybinė antimikrobinių medžiagų prevencijos programa, kurios vykdymui ir tyrimo metodų diegimui ministerija skyrė 1,5 mln. litų.
K.Lukausko tvirtinimu, šiuo metu jau yra rastos fermos iš kurių buvo gautas pienas su antibiotikais. Daugiausiai antimikrobinių medžiagų pateko per rankų tepalus.
Pasak VMVT vadovo, pieno perdirbimo įmonės negali priimti nekokybiško pieno, tačiau ne visada jos gali atlikti visapusišką patikrinimą. “Vienoje įmonėje buvo tikrinta ar yra penicilino, oksicilino, bet netikrino ar yra tetraciklino – būtent jį ir rado. Pas kitus, kurie tikrino ir tetracikliną, rado oksiciliną. Lašo ir užtenka”, - sakė K.Lukauskas.

Parengė Tomas Andriukonis

Lietuvos sveikata