Šeima – didžiausia ir pagrindinė visuomenės vertybė. Visai laikais buvo kuriamos šeimos, jose gimsta vaikai, šeimos tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau dabar vis daugiau gimsta vaikų nesantuokoje. Didėja motinų skaičius, nesulaukusių net pilnametystės. Anot sociologų, ši situacija kartojasi, kaip ir praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje: kas penktas naujagimis neturi teisėto tėvo. O iki šiol nesantuokinių vaikų skaičius nebuvo mažesnis nei 8 proc. nuo visų naujagimių skaičiaus pasaulyje. 

 

Santuoką supranta kaip nepriklausomybės praradimą

Nemažai šiuolaikinių moterų elgiasi pagal principą: „Šeimos nekursiu, o būsiu tiesiog motina“. Dabar – vadinamasis vyriškos civilizacijos laikmetis, kur stengiamasi labiau orientuotis į karjerą, valdžią, jėgos panaudojimą. Šiuo nepaprastu ir gana sudėtingu laikotarpiu moterys taip pat neatsilieka: daug dirba, mėgina save realizuoti įvairiose gyvenimo srityse, siekia karjeros. Dabar nemadinga būti moteriškai ir nieko nepasiekusiai.

Šiuolaikinė herojė – stipri, mokanti pakovoti dėl savo vietos po saule moteris. Jos lenktyniauja su vyrais ir dauguma, tiek vieni, tiek ir kiti, santuoką supranta kaip nepriklausomybės praradimą ir karjeros pabaigą. Todėl taip ir atsitinka: moteris, pavargusi nuo vienatvės, nusprendžia pasigimdyti vaiką sau, nereikšdama jokių pretenzijų vyrui.

Dar viena iš priežastis, kodėl tiek daug gimsta nesantuokinių vaikų yra ta, kad moterys kelia per daug didelius reikalavimus vyrams. Moteris iš anksto griežtai įvertina savo gerbėją ar būsimą išrinktąjį, tuo pačiu ieškodama labiau sau tinkamą vyro variantą.

Pasikeitė moterų požiūris į vyrus. Terminas „stiprioji lytis“ dažniau suprantamas kaip pokštas. Daugumos moterų manymu, nėra jų verto vyro, kadangi jos pačios sugeba įveikti sunkumus, taip pat nėra kliūčių, trukdančių joms susilaukti ir pačioms auklėti vaiką. Tyrimo duomenimis, daugiausiai vienišų motinų yra 26-29 metų amžiaus. Tai paaiškinama tuo, kad to amžiaus moterys pasitiki savo jėgomis ir brangina nepriklausomybę. Taip pat ir materialinę. Tokios moterys dažnai būna intelektualios, energingos, didžiuojasi savo pasiekimais ir karjera. O savo vienišumą moteris paprastai pridengia tokiu paaiškinimu: „O kam man vyras? Skalbti ir gaminti jam valgį? Man gerai ir vienai. Vyras man nereikalingas. Dabar nėra normalių vyrų“. Ir tokių pasiteisinimų – per akis.\

Šiuolaikinis jaunimas į orumo ir nekaltybės klausimus žiūri lengvabūdiškai

Todėl dabar gana paplitusi padėtis – nepilna šeima, kur moteris augina vaiką be tėvo. Ir neretas atvejis, kai susilaukia kūdikio nuo atsitiktinio partnerio. Bet dar grėsmingesnė situacija, kad vis daugiau merginų gimdo nesulaukusios pilnametystės. Pastojusiai moteriai gyvenimas pateikia du variantus: daryti abortą arba gimdyti. Tos, kurios daro abortus, neretai praranda sveikatą, o kitos, nusprendusios gimdyti, auklėja vaikus vienos.

Šiuolaikinis jaunimas į orumo, savigarbos ir nekaltybės klausimus žiūri lengvabūdiškai. Merginoms tapo vos ne gyvenimo tikslu kuo greičiau atsisveikinti su nekaltybe. Todėl ankstyvi seksualiniai santykiai neretai tampa įvairių susirgimų, nepageidautinų nėštumų, abortų ir sugadinto asmeninio gyvenimo priežastimi.

Kai moteris nusprendžia viena auklėti vaiką, tikėtina, ji ne visai įvertina kai kurias negatyvias tokio sprendimo pasekmes. Vaikas, augantis nepilnoje šeimoje, ilgai būna emociškai nesubrendęs, o tai turi įtakos ir jo gebėjimui adaptuotis visuomenėje bei būsimame šeimyniniame gyvenime. Vienišų motinų auklėjami vaikai užaugę nesugeba sėkmingai užmegzti santykius su priešingos lyties atstovais. Arba priešingai – jie labai greitai užmezga santykius, negalvodami apie ateitį, arba vengia bet kokių kontaktų.

Paprastai motina stengiasi nuslėpti nuo vaiko tikrą informaciją apie tėvą. Nors atrodo, kad nėra nieko baisaus, jog vaikas gimė ne santuokoje. Juo labiau, kad dabar visuomenė žiūri į tą klausimą atlaidžiai ir supratingai. Tačiau iš tikrųjų vaikas išgyvena savyje ir jam labai sunku susitaikyti su tuo, kad jis neturi tėvo. Dar labiau padidėja psichologinis krūvis, kai kažkas papasakoja apie jo tėvą. Paprastai ta informacija perduodama iškreiptai.

Nesantuokiniai vaikai – labiau pažeidžiami, jautresni ir turi daug kompleksų

Be to, nepilna šeima turi ir apribotą artimų žmonių, giminaičių ratą, todėl vaikas neįgyja socialinės patirties šimtu procentų. Berniukams tėvo nebuvimas labiau skausmingas. Paaugus jiems vis labiau ir labiau reikia vyro-tėvo. Atsiranda autoriteto nebuvimo šeimoje problema, kuriuo paprastai būna tėvas. Kai tėvo trūksta mergaitėms, žmogaus, kuriuo galima būtų didžiuotis, pagal kurį jos galėtų įsivaizduoti ir savo būsimą vyrą, užaugusios neretai nesėkmingai sukuria šeimą arba lieka vienišos.

Nesantuokiniai vaikai – labiau pažeidžiami, jautresni ir turi daug kompleksų. O nelaukiami, atsitiktiniai nesantuokiniai vaikai tampa motinų nesusiklosčiusio gyvenimo aukomis. Motinos perkelia visą savo nepasitenkinimą, pyktį ant savo vaiko. Būna net taip, kad motinai vaikas kelia nemalonius pojūčius, ji būna priešiškai nusiteikusi savo atžalai. Būna grubi, neteisingai bendrauja.

Yra ir kitas kraštutinumas – pernelyg didelė motinos meilė vaikui. Gimus laukiamam kūdikiui vieniša moteris visus savo nerealizuotus jausmus atiduoda jam. Ji stengiasi auklėti atžalą pagal savo įsivaizduojamus idealus, visiškai pamiršdama, kad vaikas – asmenybė ir jis turi savo interesų bei norų. Motina, labai prisirišusi prie vaiko, stengiasi apsaugoti jį nuo visko, pavydi jo, slopina jį kaip asmenybę. Vaikas užauga su nevisavertiškumo kompleksu, jis tampa infantiliškas ir nebrandus, visiškai nepasirengęs savarankiškam gyvenimui.

Tačiau negalima tvirtinti, kad visi nesantuokiniai vaikai būtinai turi turėti kompleksų. Net ir vienišos motinos auklėjamas vaikas gali daug ką pasiekti gyvenime. Viskas priklauso nuo motinos emocinės būsenos ir nuo pasirinkto auklėjimo būdo. Moterys sugeba sugeba teisingai auklėti vaikus ir tuo pačiu sėkmingai įveikti sunkumus, susijusius su vaiko tėvo nebuvimu. Nors ji ir niekados neatstos jam tėvo.

Lietuvos sveikata