Paprastai mes džiaugiamės saulės šviesa. Tačiau yra ligų, kuriomis sergant
šviesa dirgina, kelia nemalonių pojūčių. Šviesos baimė – tikrai ne liga, o tik
vienas požymių. Konsultuoja pediatrė.
Tymai
Tai užkrečiamoji virusų sukelta liga, kuri dabar labai reta. Todėl ją įtaręs
gydytojas skiria kraujo tyrimus ir dėl diagnozės tariasi su kolegomis.
Susirgus tymais staiga pakyla aukšta temperatūra, vaikas sloguoja, kosėja,
paburksta akių gleivinė, jos ašaroja, bijo šviesos. Dantenų ir vidinės skruostų
dalies gleivinė parausta, atsirandą balkšvų, aguonos dydžio dėmelių (ant gomurio
– raudonų). Vėliau išberia ir veido, kaklo odą, o kai bėrimas pasiekia rankytes
ir kojytes, nuo veido ima nykti. Vaikas gali vemti, tapti vangus, gali pritemti
sąmonė, prasidėti akių, ausų, plaučių, sinusų uždegimas ar kitos komplikacijos,
nes virusai, patekę į limfmazgius, nukeliauja į kitus organus. Pediatrė
V.Lukšienė prisimena tymais sirgusį trimetį, kuriam liga komplikavosi encefalitu.
Šis pažeidė regos nervus ir vaikas net apako. Gydant regėjimas sugrįžo, bet
vaikelis liko pasiligojęs. Pasak gydytojos, jei šalyje 95 proc. vaikų yra
paskiepyti, ligos epidemija negresia. Tačiau Lietuvoje nuo kai kurių ligų
paskiepyta vos 92 proc. vaikų. (Tik skiepai, kurie atliekami gimdymo namuose,
siekia 95-99 proc.)
Būtina kviesti gydytoją. Ligoniukui patartina duoti daug gerti, maitinti
švelniu, minkštu maistu, pūliuojančias akytes valyti virintu vandeniu ir
sulašinti gydytojo skirtų vaistų. Būklę gerina inhaliacijos, reikia drėkinti ir
vėdinti kambarį.
Migrena
Tai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, labai retai kada pasitaikantys
tarp darželinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų. Migrena dažniau
pasitaiko paaugliams, ypač mergaitėms, ypač jei šeimoje yra sergančių šia liga.
Migrena – pulsuojantis, stiprus galvos skausmas (kaktoje, viename smilkinyje, už
akies), stiprėjantis judant gali paskatinti nuovargis, įtampa, miego stoka.
Prieš priepuolį vaikas gali patirti vadinamąją aurą (akyse aptemsta, atsiranda
juoda dėmė arba mirga, žaižaruoja, gali aptirpti viena kūno pusė), o maždaug po
pusvalandžio prasideda stiprus galvos skausmas.
Ištikus priepuoliui gali erzinti triukšmas, kvapai, šviesa. Šie dirgikliai
kartais net supykina, vaikas vemia. Todėl ligonėlį reikia paguldyti, užtraukti
užuolaidas ir užtikrinti ramybę (išjungti radiją, televizorių, vaiko nekalbinti
ir leisti pamiegoti). Neretai jau po valandos ar kelių būklė pagerėja.
Būtina sugirdyti gydytojo skirtus vaistus. Kad vaiką rečiau vargintų
migrena, tėveliai turi stengtis, kad išsimiegotų, nepervargtų, mokydamasis
darytų pertraukėlę, valgytų kuo natūralesnio maisto. Nustatyta, kad kai kurie
maisto priedai gali paskatinti migreną.
Tirotoksikozė (gūžys)
Tai skydliaukės hormonų (tiroksino) pertekliaus sukelta skydliaukės liga. Ja
vaikai serga retai, dažniau pasitaiko mergaitėms prieš paauglystę ir jai atėjus.
Tirotoksikozę gali sukelti paveldėtas polinkis ja sirgti, užkrečiamosios ligos (pvz.,
tuberkuliozė), įtampa, fizinė trauma, sutrikęs skydliaukės, lytinių liaukų ir
hipofizės ryšys. Šios ligos požymiai ryškėja pamažu. Pasikeičia vaiko akys:
tampa išvirtusios, tarsi išsigandusios ar nustebusios, ašaroja, bijo šviesos.
Gali varginti skausmas, dvejintis akyse. Vaikas skundžiasi, kad smarkiai plaka
širdis, niežti odą, dreba rankos, o tėveliai pastebi, kad tapo dirglus,
verksmingas, išsiblaškęs, neramiai miega, greičiau pavargsta, suprakaituoja,
vėluoja lytinė branda, krinta kūno svoris (sutrinka riebalų, angliavandenių ir
baltymų apykaita).
Būtina kreiptis į vaikų endokrinologą. Jis apčiuops vaiko kakle esančią
skydliaukę ir, ko gero, pasakys, kad abi jos skiltys yra padidėjusios (viena
padidėja rečiau). Paskirs atlikti tyrimus, o gavęs jų atsakymus išrašys reikiamų
vaistų, patars tausojamąjį režimą, valgyti visavertį, sotų, vitaminų turintį
maistą. Operacijos prireikia tik tada, kai vaistai nepadeda.
Stabligė
Ja vaikas gali užsikrėsti, jei ligos sukėlėjų į žaizdą patenka su dulkėmis,
dirvožemiu (smėliu, mėšlu), kuriame yra stabligės sporų, įkandus šuniui ar katei,
įlindus rakščiai ar įsidūrus surūdijusia vinimi. Sporos labai atsparios,
dirvožemyje gali išgyventi dešimtmečius. Patekusios į žmogaus organizmą stipriai
apnuodija centrinę nervų sistemą, todėl sukelia veido paralyžių (sunku net
išsižioti, ryti) ir veido, kojų, rankų, kartais sprando ir nugaros, pilvo
raumenų traukulius, kurie paūmėja nuo įvairių dirgiklių, pavyzdžiui, šviesos,
triukšmo. Taip pat skauda raumenis, kankina nemiga, vargina prakaitavimas,
ligoniui sunku judėti, lankstyti sąnarius ir net kvėpuoti. Gali pakilti
temperatūra, krėsti šaltis. Prasidėjus priepuoliui gali sustoti širdis,
kvėpavimas.
Lietuvoje visi kūdikiai nuo 2 mėn. ir vaikai iki 16 m. yra skiepijami (iš viso
šešis kartus). Todėl po traumos skiepytis nereikia, nebent artėja skiepų nuo
stabligės laikas. Vėliau kas 10 metų skiepą reikia pakartoti.
Būtina, jei susižeidė neskiepytas vaikas, kuo skubiau kreiptis į gydytoją,
kad išvalytų žaizdą ir sušvirkštų serumo nuo stabligės arba imunoglobulinų, o
jei išryškėjo stabligės požymių, kuo skubiau guldyti į intensyviosios terapijos
skyrių.