+1
-0
+1

Suprantu, kad ilgai pavaikščiojus ar po kitokios fizinės veiklos kojas gali skaudėti. Tačiau man jas kartais ima skaudėti ir nedaug pavaikščiojus, lyg ir be priežasties. Dažniau skauda, kai lauke karšta. Ar tai gali būti rimta? Stefa 

Pirmiausia, ką turite padaryti, - apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Šis skirs gydymą, o jei problema rimtesnė, duos siuntimą pas specialistą.
Pasak šeimos gydytojų, kojų skausmą gali sukelti įvairios priežastys.

Venų varikozė
Priežastys, sukeliančios kojų venų išsiplėtimą, nėra iki galo išaiškintos. Ilgalaikis stovėjimas arba sėdėjimas sukelia veninio kraujo sąstovį kojose, todėl rizikos grupėje yra asmenys, dirbantys nejudrų, vienodą stovimo arba sėdimo pobūdžio darbą. Dažnai venų varikozė atsiranda nėštumo metu. Venų varikozė nepriklauso nuo amžiaus, ji gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir vožtuvų pakitimų. Ypač pavojinga giliųjų kojų venų trombozė, kuri gali baigtis mirtina plaučių arterijos embolija.
Ką daryti: Kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant reikalui duos siuntimą pas flebologą (venų specialistą). Šis greičiausiai atliks ultragarsinį tyrimą ir, priklausomai nuo venų būklės, skirs tinkamą gydymą. Kad mažiau skaudėtų kojos galima, o kartais ir būtina, nešioti kompresines kojines. Rytais mankštinti kojas. Po darbo dienos jas aplieti šaltu vandeniu, kuo daugiau vaikščioti basomis, ypač vasarą lauke – tai gerina kraujotaką.

Tromboflebitas
Veninio kraujo sąstovis gali turėti įtakos trombų susiformavimui.
Dažniausiai krešuliai, galintys sukelti plaučių arterijos emboliją, susidaro kojų ir dubens venose dėl venų varikozės, nes ši liga sutrikdo normalią kraujotaką kojose. Kartais krešulys atsiranda ir dėl kitų priežasčių, pvz., pakitusios kraujo sudėties arba traumos. Trombozės rizika didesnė moterims, vartojančioms kontraceptikus. Paviršinių venų tromboflebitą galima atpažinti iš specifinio juostų pavidalo odos virš venų paraudimo. Po paraudusiais ploteliais galima užčiuopti sukietėjimus. Venų skausmas paprastai būna nestiprus. Giliųjų venų trombozė pažįstama iš kojos patinimo, jos “sunkumo”, skausmo. Bet ne visada patinimas – trombozės požymis. Kojos gali tinti ir dėl širdies nepakankamumo, ir dėl inkstų ligų. Sunerimti reikia, kai staiga ištinsta tik viena koja. Gali pakilti temperatūra.
Ką daryti: nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas kraujagyslių specialistą. Konservatyvus gydymas – krešulio “ištirpinimas” – būna veiksmingas tik pačioje ligos pradžioje. Todėl jei nei iš šio, nei iš to ištino viena koja, būtina išsitirti kraujagysles ir išsiaiškinti, ar giliosios venos nėra pažeistos trombozės. Jei krešulys aptinkamas ir kyla jo atitrūkimo pavojus, atliekama speciali chirurginė operacija arba gydoma vadinamuoju skėtiniu filtru.

Sėdimojo nervo uždegimas
Paties nervo susirgimas vadinamas neuritu, o jo šaknelių — radikulitu. Sėdimojo nervo uždegimu daugiausia serga darbingo amžiaus žmonės. Dažniausiai jį sukelia stuburo slankstelių išvarža arba osteochondrozė. Skaudėti gali apatinę nugaros dalį, koją net iki pėdos. Skausmas būna deginantis, kartais koja nutirpsta arba jaučiamas šaltis.
Ką daryti: apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris esant reikalui duos siuntimą pas neurologą. Specialistas atlikęs reikiamus tyrimus, skirs gydymą.

Osteoporozė
Osteoporozė dažnai vadinama moteriška liga, nes moterys ja serga dešimt kartų dažniau nei vyrai. Tai kaulų liga, kai jie netenka savo tvirtumo, dalies masės ir lengvai lūžta. Liga nėra skausminga, todėl neretai žmogus nė neįtaria, koks pavojus jam gresia. Osteoporozės požymiai yra vos pastebimi: jei ilgai sėdite, gali šiek tiek skaudėti nugarą, juosmenį, kojas.
Ką daryti: Osteoporozę ir jos laipsnį nustatyti galima kompiuterine tomografija arba osteodensitometrija. Kai kurie kraujo tyrimai gali parodyti, kad vyksta pagreitėjęs kaulų irimas. Diagnozavęs ligą gydytojas skirs reikiamus preparatus jai gydyti. Kalcis ir vitaminas D reikalingi gydant osteoporozę.

Diabetas
Sergant šia liga kojų skausmą ir sunkumo jausmą dažnai lydi naktinis mėšlungis. Kojos tinsta, atrodo, kad jomis bėgiotų skruzdėlytės. Kartais kojos tirpsta. Pėdų oda tampa šiurkšti, šerpetoja.
Ką daryti: Būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Esant reikalui, skiriama gydytojo endokrinologo konsultacija.

Plokščiapadystė
Ji gali būti ne tik įgimta, bet ir brandžiame amžiuje įgyta. Ja dažnai serga žmonės, dirbantys stovimą darbą. Esant plokščiapadystei pėdos raumenys ir raiščiai silpnėja. Galų gale pėda praranda savo amortizacinę funkciją, dėl to ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus kojas skauda, jos būna it švininės.
Ką daryti: Būtina ortopedo konsultacija. Plokščiapadystė gali būti gydoma gimnastika, masažu, kartais operacija; į batus dedamas specialus dėklas – supinatorius, nešiojama ortopedinė avalynė. Profilaktikai svarbu tinkama avalynė, sistemingas kojų raumenų stiprinimas. 

Lietuvos sveikata