Kojų venų problemos ir sėdimas darbas – ar tai susiję?

Dauguma žmonių dirba biuruose ir nesvarbu, kokias pareigas užima, naudojasikompiuteriu, t.y. dienų dienas praleidžia žiūrėdami į monitoriaus ekraną. Ir nors toks darbas daugelio yra mėgstamas ir išsvajotas, jis toli gražu nėra naudingas mūsų sveikatai. Ilgas sėdėjimas skatina ne tik stuburo, širdies, akių, virškinamojo trakto ligas, nutukimą, bet ir labai kenkia kraujagyslėms, ypač kojų venoms. Mokslininkai apskaičiavo, kad ilgai sėdimą darbą dirbantys žmonės vidutiniškai gyvena dešimtmečiu trumpiau. Ką daryti? Kaip sumažinti neigiamą sėdimo darbo poveikį, ypač kai darbas yra mėgstamas ir keisti jo nenorite? Konsultuoja Kauno klinikinės ligoninės gydytoja Jurgita Knašienė.

Sėdimas darbas skatina kojų tinimą, venų varikozę (venų išsiplėtimą, arba lėtinį venų nepakankamumą). Kojos yra labiausiai nutolusios nuo širdies, todėl tam, kad iš kojų veninis kraujas pakiltų iki širdies, jis turi būti spaudžiamas dirbančių blauzdos raumenų, kuriems atsipalaidavus, užsidaro venų vožtuvai, neleidžiantys kraujui grįžti atgal. Taigi kraujo tekėjimą viena kryptimi užtikrina venose esantys vožtuvai. Kai vožtuvai yra pažeisti, kraujagyslių sienelė išsiplėtus,atsiranda sąlygos kraujui tekėti atgal, kauptis kojų venose ir taip dar labiau plėsti kraujagyslių sienelę. Net jeigu vožtuvas yra sveikas, plečiantis kraujagyslių sienelei jis tampa nesandarus, todėl negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Taigi lėtinis venų nepakankamumas vystosi dėl veninės kraujotakos sulėtėjimo, kurį paskatina ilgas sėdėjimas, mikrocirkuliacijos sutrikimas, venų sienelės ir vožtuvų pažeidimas. Ligos pradžioje žmonės dažniausiai skundžiasi kojų sunkumu, tinimu (ypač apie kulkšnis), nuovargiu, mėšlungiu, „skruzdžių bėgiojimo“ jausmu. Vėliau venų pažeidimas tampa akivaizdus – iš pradžių plečiasi smulkiųjų kapiliarų tinklas, vėliau išsiplečia stambios venos, jos pamėlsta, iššoka, formuojasi mazgai. Be ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, riziką susirgti lėtiniu venų nepakankamumu didina antsvoris, moteriška lytis, rūkymas, hormonų pusiausvyros svyravimai, karštis, ankšti drabužiai, kt. Nesiimant jokių profilaktikos ar gydymo priemonių, liga progresuoja.

 Kaip sau padėti: Ką galima daryti ir Ko ne?

Pagerinti kojų būklę, sumažinti jų nuovargį gali ir pačios paprasčiausios priemonės, pvz., kojų pakėlimas. Juk ne veltui daugelis žmonių, o ypač moterų, tik grįžę į namus skuba nusiauti aukštakulnius ir užkelti kojas ant kušetės. Venų profilaktikai galima naudoti specialias gydomąsias kompresines kojines. Tačiau labai svarbi ar net svarbiausia profilaktikos priemonė yra judėjimas. Judant pagerėja raumenų siurblio veikla, t.y. blauzdų raumenys yra priverčiami susitraukinėti ir varyti kraują aukštyn. Taip pat reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir kaitinimosi karštose pirtyse, maudymosi karštoje vonioje, atsisakyti ankštos ir su aukšta pakulne avalynės (avėti batus su vidutine pakulne), per didelio fi zinio krūvio. Labai naudingas kontrastinis kojų dušas.

 Ar veiKsmingos vietinio poveiKio priemonės, pvz., tepalai, geliai?

Venų ligų profilaktikai ir joms gydyti galima rekomenduoti vietinio poveikio venotoninių preparatų. Manoma, kad jie gali tonizuoti veninę ir limfinę sistemą, gali pagerinti audinių skysčio drenažą, pagreitinti mikrocirkuliaciją ir taip teigiamai veikti audinių mitybą. Pavyzdžiui, geliai ir tepalai, kurių sudėtyje yra heparino (pvz., lioton/5359">Lioton), gali pagerinti smulkiųjų kraujagyslių kraujotaką, sumažinti tinimą, sunkumą, skausmą, be to, gali padėti apsisaugoti nuo pavojingų komplikacijų, atsirandančių dėl išsiplėtusių venų. Tokius gelius gali naudoti ir nėščiosios. Tepalas tinka ir tais atvejais, kai reikia tik pagerinti pavargusių kojų kraujotaką, ir kai atsiranda pirmieji venų nepakankamumo požymiai (nuovargis, sunkumas, kojų skausmas), ir esant vėlesnėms varikozės stadijoms – po įvairių procedūrų, venų operacijų, esant kraujagyslių ligų komplikacijoms, pvz., poodžio venų uždegimui.

 Profilaktiniai pratimai dirbantiesiemssėdimą darbą:

 Norint išvengti venų ligų būtina daryti pertraukas, kas valandą atsikelti ir pavaikščioti. Padėti pagerinti kojų kraujo cirkuliaciją gali ir šie paprasti pratimai:

1. Sėdėdami sulenkite ir ištieskite kojų pėdas. Pėdų judesiai – į save, nuo savęs. Po to analogiškai sulenkite ir ištieskite kojų pirštus.

2. Sėdėdami suglauskite pėdas, „atsistokite“ ant pirščiukų, po to – ant kulnų. Kartokite 15–20 kartų.

3. Atsistokite, kojas suglauskite, rankas nuleiskite. Giliai įkvėpkite ir lėtai pakilkite ant pirštų galiukų, iškvėpdami grįžkite į pradinę padėtį.

4. Vaikščiokite vietoje nepakeldami nuo grindų pirštų galiukų.

5. Stovėdami nedaug pakilkite ant pirštų galiukų (tarp pado ir grindų apie 1 cm). Po to staigiai sugrįžkite į pradinę padėtį, kulnais tarsi suduodami smūgį į grindis. Šį pratimą reikia atlikti neskubant, ne dažniau kaip 1 kartą per sekundę. Atlikite 20–30 kartų, padarykite 5–10 sek. pertrauką ir vėl atlikite 20–30 kartų. Šis pratimas gerina blauzdos kraujotaką.

6. Patogiai atsigulkite, po kojomis pakiškite susuktą į volą antklodę. Pagulėkite apie 10 min.

7. Prieš miegą gulėdami apie 1 min. „minkite“ dviratį. Daugiau apie kojų sveikatą skaitykite

www.lioton/5359">lioton.lt.