+2
-0
+2
Kokia mėsa yra naudingesnė: raudona ar balta?

Vasara - kepsnių ant laužo išsiilgtas metas. Bet ar sveika mėsą valgyti apskritai? Pasak mokslininkų, yra pagrįstų priežasčių mažinti mėsos kiekį mityboje. 2015 m. rudenį Pasaulinė sveikatos organizacija, remdamasi autoritetingais moksliniais duomenimis, įtraukė raudonos mėsos produktus į labiausiai pavojingų kancerogenų sąrašą. Kartu su asbestu ir cigaretėmis! Tai buvo šokas. Žiniasklaida  triukšmingai pasauliui paskelbė PSO citatą: tik viena dešrelė ar du kumpio griežinėliai, jei mes valgome juos kiekvieną dieną, padidina storosios ir tiesiosios žarnos ligų riziką 18%. Sensacingo pareiškimo pagrindas buvo daugiau nei 800 mokslinių tyrimų, atliktų keliose pasaulio šalyse, rezultatai.

Argumentai prieš

Vienas iš ambicingiausių įvykių užfiksuotas JAV. Jame dalyvavo apie pusę milijono amerikiečių, kurių amžius nuo 50 iki 70 metų, ir jie 15 metų iš eilės vedė maisto dienoraščius. Beveik visi eksperimento dalyviai valgė mėsą. Per stebėjimo laikotarpį iš gyvenimo pasitraukė 48 tūkst. vyrų ir 23 tūkst. moterų. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie maitinosi balta, o ne raudona mėsa, mažiau linkę turėti virškinimo sutrikimų, vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Ir tarp tų, kurie apskritai nevalgė mėsos, mirtingumas buvo dar mažesnis.

Rimtas argumentas prieš mėsos produktus buvo Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimas. Jame dalyvavo beveik pusė milijono britų nuo 40 iki 69 metų. Per ketverius metus trukusį stebėjimą žarnos vėžys buvo diagnozuotas 1500 žmonių. Buvo nustatyta, kad tiems, kurie valgė raudoną mėsą arba mėsos produktus daugiau kaip 4 kartus per savaitę, vėžio rizika buvo didesnė 42%, palyginti su tais, kurie valgė tik vieną kartą per savaitę ar rečiau. Ir atrodo, kad rezultatuose nėra klaidų. "Mes pastebėjome, jog mėgstantys valgyti mėsą, dažniausiai rūko, geria daugiau alkoholio ir rečiau sportuoja. Statistinės analizės metu buvo atsižvelgta į šiuos duomenis, tai yra, mokslininkai laikė gyvenimo būdą vienu iš kolorektalinio vėžio veiksnių. Tačiau analizuojamas būtent mėsos valgymo poveikis", - aiškina Oksfordo universiteto dietologė Kathryn Bradbury.

Raudona ar balta?

Atėjo laikas priminti, kad būtent raudona mėsa pateko į juodąjį PSO sąrašą. Tai yra žinduolių ir paukščių mėsa, turinti raudonų atspalvių dėl mioglobino baltymo. Triušio raudonos ir baltos mėsos  santykis yra apie 40:60, o augant gyvūnui padidėja baltos mėsos. Vištienoje  balta laikoma krūtinėlė, o raudona - šlaunys.  Jautiena yra visiškai raudona, kaip ėriena ir kiauliena. Tačiau  kiauliena turi savybių, kurių daugelis neįvertina.

Pasirodo, kad kiauliena, nors ir laikoma riebia, yra lengviau virškinama nei ėriena ar jautiena. Jos skilimui organizme reikia mažesnės temperatūros ir mažiau tulžies. Bet svarbiausia - kiauliena turi daug vitamino B3, kuris taip pat vadinamas niacinu. Mokslininkai iš Ciuricho universiteto atliko eksperimentus su apvaliosiomis kirmėlėmis ir laboratorinėmis pelėmis, nustatė, kad niacinas  prailgina pastarųjų  gyvenimą 10%, ir užtikrino, kad vitaminas B3 taip pat gali veikti ir žmones. Šis vitaminas yra būtinas cholesterolio kiekio sumažinimui ir  cukraus kiekio kraujyje reguliavimui. Net nedidelis niacino deficitas sukelia apatiją ir depresiją. Taigi, tradicija kepti šašlykus iš kiaulienos pavasarį ar vasarą kilo ne be reikalo. "Mes dar nežinome, kokios medžiagos raudonoje mėsoje kenkia organizmui. Galbūt (mėsos pusgaminiuose) tai yra druska.  Arba medžiagos, kepimo aukštoje temperatūroje tampančios  kancerogeninės, - sako Helsinkio universiteto medicinos profesorius Mikael Fogelholm.- Bet aš žinau, kad kiaulienoje daug nesočiųjų riebalų, todėl kiauliena  geriau nei jautiena. Kiauliena, palyginti su jautiena, turi daug mažiau „hemo " tipo geležies.

„Hemo“ tipo geležis

„Hemo“ tipo geležis yra cheminiai junginiai, turintys geležies,  suteikiančios mėsai raudoną spalvą. Ji yra baltymų dalis. Raudonoje mėsoje yra daug daugiau nei baltoje. Olandijos mokslininkai atliko keletą bandymų su pelėmis ir nustatė žalingą hemo poveikį žarnyno sienelėms. "Mes dvi savaites šėrėme peles gyvuline  hemo geležimi, - sako profesorius Sander Kersten iš Wageningeno universiteto.- Ir daliai pelių švirkštėme lygiagrečiai  antibiotikus. Taigi, praėjus dviem savaitėms, pastarųjų žarnos buvo pakenktos mažiau! Antibiotikai žudė bakterijas, kurios naikina gleivinę, o tai savo ruožtu apsaugojo žarnyną. "

Kad raudona mėsa (arba, tiksliau, jos perteklius) yra blogai,  sako ir diabeto, nutukimo ir metabolizmo tyrimo centro Wake Forest universiteto (JAV) mokslininkai. Jie ištyrė: jei laboratorinių pelių maiste yra daug geležies, jos valgo daugiau maisto. Pasirodo, kad šio mikroelemento turtinga dieta sumažina leptino kiekį, baltymo, reguliuojančio medžiagų apykaitą ir apetitą! "Geležis yra tikrai naudinga, ji generuoja  mums  energiją, perneša deguonį. Bet perteklius pavojingas,  gali išprovokuoti oksidacinius procesus, pradėti "deginti" baltymus ir DNR, - sako centro direktorius, profesorius Donald McClain.- Raudonoje mėsoje geležies yra  hemo pavidalu, ji daug geriau absorbuojama organizme nei geležis iš daržovių. Pavyzdžiui, geležies daug špinatuose, bet iš ten organizmas gali "imti" tik 1/10 šio mikroelemento. Kitaip tariant, reguliarus mėsos, ypač raudonos, vartojimas gali lemti tai, kad geležies organizme bus per daug - su visomis tolesnėmis pasekmėmis ".

Parengė: L.Varanavičienė