Kokia turėtų būti mokyklinio amžiaus vaikų mityba

Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Mokyklinio amžiaus vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau nei suaugusieji. Jie dabar auga lėtai, bet nuolatos. Augant didėja jų kaulų tankis, raumenų masė. Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų gastroenterologė ir gydytoja dietologė Rūta Rokaitė.

Šio amžiaus tarpsnio vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja. Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam amžiui energijos.

Nereikėtų pamiršti, jog maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl taisyklingi mitybos režimo principai ir optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pradinių klasių. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia planuoti valgymo laiką, maistas turi būti įdomus vaikui, tačiau ir vertingas.

Maitinimosi įpročius turi ugdyti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais užkandžiais. Naujas, dar neragautas maistas turi būti pateiktas vaikui valgymo pradžioje, kai jis dar alkanas. Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko išsivystymo lygį.

Valgant neturėtų likti nervinės įtampos, streso ar kitų aplinkybių, kurios neleistų tinkamai įsisavinti maistą. Netinkamas elgesys valgio metu turėtų būti netoleruojamas, o teigiamas – skatinamas ir giriamas. Jei vaikas nevalgo nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko.

Mokykliniame amžiuje taip pat labai svarbu atpažinti pirmuosius nutukimo požymius. Amerikos širdies asociacija sudarė bendras dietos rekomendacijas sveikiems, vyresniems kaip 2 m. vaikams ir paaugliams. Jos apima riebalų kontroliavimą, cholesterolio ribojimą ir mažesnį druskos vartojimą.

Per didelis druskos vartojimas jauname amžiuje gali būti susijęs su hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), todėl rekomenduojama riboti pernelyg sūrų maistą. Bendros tokios dietos rekomendacijos yra kelios: maistas turi būti įvairus ir, norint palaikyti pageidaujamą kūno masę, kalorijų suvartojimas turi atitikti vaiko augimo tempą, kasdienės veiklos intensyvumą.

Pagal šias rekomendacijas, visas riebalų suvartojimas turi sudaryti 30 proc. kcal (kilokalorijų): 10 proc. ar mažiau turėtų būti sočiųjų riebalų, apie 10 proc. – mono nesočiųjų riebalų ir mažiau negu 10 proc. – poli nesočiųjų riebalų. Kasdienis cholesterolio suvartojimas turi būti apie 100mg/1000kcal ir ne daugiau kaip 300 mg.

Baltymų suvartojimas turi sudaryti apie 15 proc. kcal, gautų iš įvairių šaltinių. Angliavandenių kilokalorijos turi būti pasisavinamos pirmiausia iš sudėtingųjų angliavandenių, aprūpinančių būtinaisiais vitaminais ir mineralais. Taigi, visi procentai kilokalorijų iš angliavandenių turėtų sudaryti apie 55 proc.

Mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas kiekis maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 kcal.

Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams — 25 proc., pietums — 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams — 20 proc., vakarienei — 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Būtina kasdien valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.

Pagrindinis moksleivių mitybos sutrikimas ir yra, kai vaikai nevalgo pusryčių, todėl gauna mažiau energijos ir pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų nei pusryčiaujantieji jų bendraamžiai. Tėvai turi atkreipti ypatingą dėmesį, jei vaikas užkandžiauja saldžiai ir riebiai, geria daug saldžių gėrimų, kuriuose gausu cheminių priedų, mėgsta greitai pagaminamą maistą, tokį kaip dešrelės, žuvų piršteliai, pica ir kt.

Vaiko mityba taip pat sutrinka, jei jis vartoja mažai vaisių ir daržovių, bando įvairias dietas (ypač merginos). Pastebėję tokius įpročius, tėvai turėtų stengtis juos laiku pakeisti. Jei mitybos sutrikimai jau įsisenėję, būtina kreiptis į specialistus.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė