Gruodžio 7 d. 14 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius) vyks mokslinė konferencija "Etiniai ir moksliniai pagalbinių apvaisinimo būdų aspektai naujajame tūkstantmetyje". Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo patirtimi dalinsis garsūs pagalbinio apvaisinimo specialistai iš JAV, Italijos ir Izraelio. Didėjant nevaisingų šeimų skaičiui ir gilėjant demografinei krizei Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas sulaukia didelio politikų, įvairių sričių specialistų ir visuomenės dėmesio.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra 55 541 vaisingo amžiaus (18-49 m.) sutuoktinių porų be vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Ši statistika reiškia, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) negali susilaukti vaikų. Padėti tokioms šeimoms bei iš dalies prisidėti prie šalies demografinių rodiklių gerinimo būtų galima ir priėmus pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurio Lietuva, skirtingai nuo daugumos Europos Sąjungos šalių, iki šiol neturi.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Lietuvos valdžios institucijose rengiamas ir svarstomas jau kelerius metus. Per tą laiką jis gerokai keitėsi, atsižvelgiant į kritiškas politikų, specialistų, įvairių visuomenės grupių ir dvasininkų pastabas. Šiuo metu Lietuvos respublikos Seimui yra pateikti net du įstatymo projektai – vienas liberalesnis, kitas – konservatyvesnis.

Būtent kai kurių Seimo narių siūlomas konservatyvusis pagalbinio apvaisinimo įstatymas kelia didelį susirūpinimą nevaisingoms šeimoms ir juos gydantiems medikams. "Priėmus būtent šį įstatymo projektą, skirtingai nuo daugelio išsivysčiusių pasaulio valstybių, turėtume ypatingai konservatyvų įstatymą, visais įmanomais būdais ribojantį pacientų ir medikų galimybes", sako Vaisingumo klinikos gydytoja akušerė – ginekologė Eglė Tvarijonavičienė. Lietuvos specialistai pripažįsta, kad toks konservatyvus įstatymas skaudžiausiai paliestų nuo nevaisingumo kenčiančias šeimas, kadangi dėl apribojimų gydymas taps nepalyginamai brangesnis, mažiau efektyvus, ilgesnis, ir pavojingesnis nevaisingų moterų sveikatai. Tikėtina, kad priėmus šį konservatyvų įstatymą, reglamentuojantį pagalbinio apvaisinimo procedūras, gali padidėti apsigimimų bei daugiavaisių nėštumų skaičius.

"Priimami įstatymai turi ne riboti šalies piliečių teises gauti vienintelį jiems tinkamą gydymą, bet užtikrinti ir garantuoti modernaus ir paciento poreikius atitinkančio gydymo prieinamumą", - sako Daiva Bukauskienė, Vaisingumo asociacijos pirmininkė. - Lietuvoje žmonės, turintys nevaisingumo problemų, nesulaukia materialinės pagalbos iš valstybės, ir nors yra sąžiningi mokesčių mokėtojai už gydymą ir vaistus jie moka iš savo asmeninių lėšų".

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra brangios visame pasaulyje, todėl Lietuvoje tik maždaug 10 proc. šeimų, kurioms šios pagalbos reikia, gali sumokėti už gydymą. Vienas bandymas pastoti kainuoja apie 10 - 14 tūkstančių litų. Tikimybė, jog po jo užsimegs gyvybė ir po sėkmingo nėštumo gims kūdikis, tėra apie 30 proc. Tad vienos procedūros dažniausiai neužtenka tam, kad gimtų ilgai lauktas kūdikis. Priėmus tokį įstatymą nuo nevaisingumo kenčiančios šeimos bus dar labiau diskriminuojamos, kadangi ne tik nesulauks vyriausybės paramos ir kompensacijų už brangiai kainuojančias procedūras, bet ir bus pažeista jų konstitucinė teisė į jiems reikiamą medicininę pagalbą.

Pašnekovės nuomone, bet kokie apribojimai irgi betiksliai, nes žmonės norintys, bet negalintys susilaukti savų vaikų vis tiek ieško išeičių. Tokiu atveju nevaisingos lietuvių poros vyks pagalbinio apvaisinimo paslaugų į kaimynines Lenkiją, Latviją, Baltarusiją ir kt. valstybes.

"Lietuvoje dažnai kalbama apie gimstamumo rodiklių mažėjimą, tačiau iš tiesų jokių konkrečių priemonių šioms problemoms spręsti nesiimama. Ir nors nevaisingumas yra viena iš mažo gimstamumo priežasčių, priėmus liberalų pagalbinio apvaisinimo įstatymą manau, situacija gerokai pagerėtų. Pavyzdžiui Suomijoje pagalbinio apvaisinimo pagalba gimsta 1 proc. vaikų, o Danijoje – 2 proc. ", - sako gyd. Eglė Tvarijonavičienė.

Lietuvoje minėtas įstatymas kuriamas remiantis tikinčiosios Italijos pavyzdžiu. Ten šio įstatymo pasekmės jau akivaizdžios. Italijoje pagalbinio apvaisinimo procedūrai leidus sukurti 3 embrionus, per metus vaisingumo rodikliai sumažėjo trečdaliu. Prof. Luca Gianaroli, kuris yra Italijos reprodukcinės medicinos draugijos (SISMER) Bolonijos instituto direktorius, perspėja, kad toks įstatymas apriboja gydytojų galimybes teisingai parinkti pagalbinio apvaisinimo būdus, todėl tokiu būdu pradėtų gimstančių kūdikių skaičius sumažės, o daugiavaisių nėštumų skaičius išaugs. Dėl šiame įstatyme numatytų apribojimų daugelis italų šeimų gydytis važiuoja į kaimynines šalis.