+4
-0
+4

Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties – čia jų kiekiai yra labai maži, todėl jos turėtų būti saugios. Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, nagų lakas...

Žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70% ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną. Taigi per metus ir per visą gyvenimą sunaudojami tų medžiagų kiekiai nėra tokie jau maži!



Daugelio medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol jas yra leidžiama naudoti! Daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų yra perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną! Galbūt todėl vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali atsakyti kodėl?
Kenksmingiausios medžiagos kurių turime vengti kosmetikoje:


Paraben (Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl)    
Naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Ardo endokrininę sistemą – mėgdžioja estrogenų veiklą. Sukelia alergines reakcijas ir odos išbėrimus. Labai teršia mūsų odą – yra toksiški. Naudojama beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti paaukštintą koncentraciją ir pastebimai gadinti imuninę sistemą, kas gali įtakoti įvairių ligų bei anomalijų atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parebenai surasti ir motinos piene).

Paraffunum Liquidum
Vazelinas, pigus naftos subproduktas, kuris padengia odą „nekvėpuojančiu” sluoksniu, sudaro komedonus (juoduosius taškus, uždegimus). Gali turėti policikliškiuosius aromatizuotus angliavandenius (PHA), taip pat yra kancerogenai ir mutagenai. Kosmetikoje dažniausiai naudojamas dėl pigumo, lyginant su aukštos vertės augalų aliejais. Dažnai naudojamas visų tipų kremuose masažiniuose aliejuose, tai yra pagrindinė „vaikų aliejaus” medžiaga. Suteikia laikiną odos minkštinimą, riebinimą.

Propylene Glycol   
Saldus ėdus skystis. Naftos sintezės produktas. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga (humectant). Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams. Pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis. Tepant odą suriša riebalus, išstumdamas skysčius ir svarbius odos sveikatai komponentus, tuo sukeldamas laikiną odos lygumo pojūtį. Naftos chemijos alergija dažnai palydima inkštirų susidarymu. Prasiskverbdamas pro odą į organizmą, elgiasi kaip kraujo indų ir protoplazmos nuodas, sugebantis sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus. Toksiškas, sukelia kepenų anomalijas, (testuoti su gyvūnais).

Mineral Oil
Techninis aliejus, naftos chemijos atliekos. Užklijuoja ir „dusina“ odą. Sulėtina jaunų ląstelių augimą. Didina dehidrataciją ir mažina barjerinę odos funkciją. Dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis. Alerginės reakcijos (naftos chemijos alergija) gali sukelti artritus, migreną, epilepsiją, diabetą. Sudėtyje didelis kiekis kancerogenų – medžiagų galinčių sukelti onkologinius susirgimus.

Petrolatum(Petrolatas) Parafinas/ Parafino aliejus/ - naftos chemijos riebalai. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir mineralinis aliejus, bet nuodingesnis. Taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus. Sulaiko skysčius, neleidžia pašalinti toksinų ir apykaitos produktų, trukdo odos kvėpavimui. Neteisingi odos drėkinimo būdai kenksmingi ir sukelia priešlaikinį senėjimą, o ne atjaunėjimą. Petrolatum yra randamas 7,1% produktų, esančių rinkoje, įskaitant 15% visų lūpų dažų ir 40% visų kūdikiams skirtų losjonų ir aliejų.

Triethanolamine (TEA),Diethanolamine (DEA)
Dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastimi, smarkiai dirgina kūno audinius. DEA ir TEA yra „aminai“(amoniako junginiai) ir gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius junginius), kai jie susijungia su nitratais. Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną. Gali būti įvairių alerginių reakcijų priežastimi, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius - nitrozaminus.

Laureth Sulfate Sodium Lauryl   
Naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plauką sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį ir neleidžia jam skilinėti. Galima pamanyti, kad viskas yra puiku, plaukas vis tiek negyvas, tad koks skirtumas, kokios tos cheminės medžiagos. Tai yra pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.Nuo agresyvių plaunančių priemonių plaukai silpnėja, skilinėja ir būname priversti toliau naudoti šampūnus su cheminėmis medžiagomis, kurios juos apklijuoja ir vizualiai pagrąžina. Tokio šampūno patenka ir ant odos. O čia jau ir prasideda problemos, kuomet dirginama oda, atsiranda pleiskanos (kurias jau kiti šampūnai naikina), silpnėja plaukų svogūnėliai (dėl ko lėčiau auga, arba visai išslenka mūsų taip puoselėjami plaukai), nuodijamas organizmas.

Phenoxyethanol
Konservantas naudojamas įvairiuose kremuose. Nepageidaujamas poveikis: kancerogenas, mutagenas ir toksinis. Skatina navikų atsiradimą. Kenksmingas inkstams ir pūslei, sukelia nevaisingumo problemų, sukelia rimtą žala akims, smegenų degeneraciją.

Butylated Hydroxythaluene (BHT)
Naudojamas kremuose bei dezodorantuose. Antioksidantas, pailginantis kosmetikos galiojimo laiką. Nepageidaujamas poveikis: sintetinis antioksidantas, kuris sukelia alergines reakcijas. Vietoj BHT patariama naudoti natūralius antioksidantus, pav. E, C vitaminus ir kitus.

Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea
Tai plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Dėl šių chemikalų formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški.

Butylene Glycol    
Vazelininis ingredientas. Toksiškas.

EDTA
Arba etilendiamintetra acto rūgštis, yra cheminė medžiaga, gana plačiai naudojama odontologijoje dėl savo savybių sujungti dvivalenčius arba trivalenčius metalų jonus.

Triclosan
Yra pranešimų apie ūmų poveikį sveikatai, pavyzdžiui, odos dirginimas dėl jo poveikio. Gali sukelti rimtų sveikatos problemų, silpnina imuninę sistemą, sumažėja vaisingumas, įtakoja lytinius hormonus, gali sukelti apsigimimus ir vėžį.

Steralkonium Chloride
Amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos, kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje, nei augalinius proteinus, kurie yra tinkamesni plaukams. Sukelia alergijas, yra toksiškas.

Synthetic Fragrances
Sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta “fragrance“(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastimi gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) ingredientų etiketėje, jeigu nenurodyta, kad tai yra augalinės kilmės.

Dimethicone    
Pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikoninis aliejus. Žalingas patekęs per odą, dirgina akis, dirgina odą, sukelia auglius plaučiuose ir krūtinės ląstoje, sukelia auglius endokrininėje sistemoje. Toksikologinės savybės NEBUVO išsamiai ištirtos.

Natrio benzoatas   
Sukelia vėžinius susirgimus, turi kancerogenini poveiki. Dažnai naudojami ir maisto produktuose (E211).

Ftalatai
Labai dažnai randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonės, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Randami plastikiniuose vaikų žaisluose, lubrikantuose, vaikų priežiūros produktuose, gali būti maisto produktuose (atsiranda jų pakavimo metu). Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad ftalatai nuodingi, pakenkia nervų sistemą ir dauginimosi sistemą. Į vaiko organizmą ftalatai patenka pro odą ar burną, nes vaikai viską liečia ir deda į burną (taip pažindami pasaulį), taip pat naudojant vaikams skirtus losjonus, pudras, šampūnus.

Prieš

Rinkos tyrimai parodė, kad žmonės būtų linkę naudoti ekologišką kosmetiką, tačiau jie nenusiteikę už ją mokėti daug brangiau. Lietuvoje ekologiškų produktų paklausa kol kas labai nedidelė, šios prekės brangios. Tačiau brangi kosmetika – nebūtinai natūrali.
Kaip ją atpažinti? Norintiesiems naudoti kuo natūralesnę kosmetiką, pirmiausia patariama pasidomėti jos ingredientais – internete yra pakankamai informacijos. Prekę reikia rinktis ne pagal pakuotės išvaizdą, verčiau įdėmiau įsiskaityti į sudėtį.
Pirmas natūralios kosmetikos indikatorius – aliuminio arba stiklo pakuotė. Galiojimo laikas – dar vienas rodiklis. Kuo jis trumpesnis, tuo priemonė turi mažiau konservantų. Natūralūs produktai turėtų galioti ne ilgiau nei metus.
Bene lengviausias natūralios produkcijos atpažinimo būdas – sertifikavimas.

1997 m. vokiečių maisto priedų ir alternatyvios kosmetikos gamintojai susijungė į BDIH (Das Bundesverband Deutscher Industrie – un Handelsunternehmen für Arzneimittel, Reformwaren, Nahrungsergänzungsmittel un Körperpflegemittel) ir pradėjo derybas. Po trejų metų debatų apie tai, ką galima dėti į kosmetikos priemones, o ko negalima, jie sudarė sąrašą 690 leistinų medžiagų (paprastoje kosmetikoje leista apie keletas tūkstančių), kurie gali būti gerai ištirti ir patikimi. Jie taip pat išaiškino, kurie procesai galimi, o kuriuos draudžiama naudoti gaminant natūralią kosmetiką, taip pat sukūrė sertifikavimo sistemą. Dabar BDIH jungia daugiau kaip 50 Europos gamintojų, kurie sertifikuoja savo produkciją minėtoje sistemoje, tarp jų Logona, Weleda, Dr. Hauschka, Lavera, Wellments ir kt. (daugiau rasite interneto svetainėje www.kontrollierte-naturkosmetik.de).

Europoje yra ir kitų organizacijų, kurios sertifikuoja natūralią kosmetiką pagal analogiškus kriterijus, pavyzdžiui, Organisation Ecocert arbatos emblemą jūs rasite ant prancūziškos biokosmetikos pakuotės (daugiau sužinosite interneto svetainėje www.ecocert.fr).

Vadinasi, norėdami išsirinkti iš tikrųjų natūralią kosmetiką, būkite įdėmūs pirkėjai: išmokite pažinti natūralius komponentus pagal INCI ženklus, susipažinkite su natūralios biokosmetikos firmomis – gamintojomis, ant pakuotės ieškokite emblemos BDIH arba Ecocert!

Natūralios kosmetikos gamintojams taip pat rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
Ženklinant nurodyti visus komponentus, neslepiant net tų, kurie papildyti minimaliu kiekiu ir kuriuos pagal įstatymą galima nenurodyti.
Pagal galimybę teikti informaciją apie gamybos procesus, pradedant žaliavos gavimu ar pirkimu ir baigiant perdirbimu ir gatava produkcija, kad pirkėjas būtų įsitikinęs ingredientų kokybe ir medžiagų efektyvumu.
Atsisakyti naudoti genetiškai modifikuotus komponentus ir genų inžinerijos technologijas.
Gamybos procesus organizuoti nedarant žalos gamtai, išgauti optimalius biologinius skaidymo procesus atliekoms ir galutiniam produktui.
Naudoti ekonomišką pakuotę.
Žaliavą pirkti iš silpnai išsivysčiusių šalių laikantis sąžiningos prekybos principų (Fair Trade).
Norint kosmetiką vadinti natūralia pagal standartą BDIH, ji turi atitikti šiuos kriterijus:
1. Augaliniai ingredientai turi būti gauti iš ekologiškų augalų, jų švarumas turi būti įrodytas ir patvirtintas.
2. Produktai neturi būti bandomi su gyvūnais ir jų sudėtyje neturi būti medžiagų, kurios gautos iš nugaišusių gyvūnų stuburų (gyvuliniai taukai, kolagenas, ląstelės, genai ir kt.). Medžiagas, kurios rinkoje atsirado nuo 1998 m. sausio 1 d., galima naudoti, jei jos nebuvo testuojamos su gyvūnais.
3. Leista naudoti tam tikrus mineralus ir mineralų druskas (pavyzdžiui, natrio chloridą, valgomąją druską, magnio sulfatą, Glauberio druską ir kt.), išskyrus 5 punkte nurodytas medžiagas.
4. Pagal įstatymus leista naudoti medžiagas, kurios gautos hidrolizės būdu, esterių arba kokių nors kitų procesų skaidymo ir kondensacijos metu: riebalus, aliejus ir vašką; lecitiną ir lanoliną; mono-, оligo- ir polisacharidus; proteinus ir lipoproteinus.
5. Draudžiama naudoti šias medžiagas: organinius sintetinius dažiklius (leidžiama tik mineralinius dažiklius, pavyzdžiui, geležies oksidą), augalinius dažiklius (chlorofilą) arba gyvulinės kilmės dažiklius (karminą); sintetines kvapiąsias medžiagas (leidžiama tik augalų ar jų komponentų fiziškai izoliuotus eterinius aliejus); medžiagas, gautas etiloksidacijos metu; silikoną; parafinus ir kitus naftos perdirbimo produktus.
6. Leidžiami tik natūralūs konservavimo metodai – pasterizacija, antioksidantų, eterinių aliejų naudojimas ir kt., taip pat šių medžiagų, identiškų natūralioms, naudojimas: benzolo rūgštis, jos druskos ir etilesteriai; salicilo rūgštis ir jos druskos; sorbo rūgštis ir jos druskos; benzilo alkoholis.
Naudojant ir ženklinant šias medžiagas reikia pažymėti, kad jos naudojamos kaip konservantai. Tai priverčia gamintojus vengti naudoti šias medžiagas, nes vartotojas dažniau renkasi prekes be konservantų.
7. Organinių medžiagų sterilizacijai ir galutiniam produktui pagaminti draudžiama naudoti radioaktyviąją spinduliuotę.

Sveikas žmogus