Prarasti pinigai, panaudota kosmetika ir lūpų pūslelinė bei įvairios odos ligos. Tai – tik dalis nemalonumų, kurie „tyko“ kosmetikos parduotuvių lentynose. Tačiau reta apsigavusi pirkėja ieško teisybės. Ir vėl rizikuoja. 

 

Rizika užsikrėsti
Kaunietė Veronika dėlioja ant stalo kosmetikos priemones. „Šis nagų lakas, - rodo per 70 litų kainavusio lako buteliuką, - ėmė tirštėti po mėnesio. Daugiau kaip šimtą litų kainavęs tušas nuo blakstienų pradėjo trupėti po poros savaičių, akivaizdu, kad buvo pradarytas anksčiau, gal net naudotas. Kai pardavėjai pasakiau, kad šįkart norėčiau nusipirkti nepasenusį tušą, ji patarė pirkti iš naujausios kolekcijos – šis tikrai šviežias, o dėl kitų garantijų nėra“. Ponia Veronika tai vadina kriminalu.
Ir rizika susirgti. Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Ona Gedgaudienė pastebi, kad ant odos tepant lūpdažių mėginius, kitas naudotas kosmetikos priemones kyla pavojus užsikrėsti lūpų pūsleline, įvairiomis odos, akių ligomis. „Nebūtina tepti ant lūpų – reikia pagalvoti pačioms moterims“, - įsitikinusi pavaduotoja.

Garantijų – minimaliai
Reta moteris, kuri nenaudoja blakstienų tušo bei lūpdažių, todėl galima tik nuspėti patekusių į nesąžiningų pardavėjų pinkles pirkėjų mastą. Tai parodė ir nedidelis eksperimentas.
Apsilankyta keliose kosmetikos parduotuvėse šalyje žinomais pavadinimais. Pasirinkta kosmetikos, kainuojančios iki 50-60 litų.
Pirmas klausimas, kiek galioja prekė? Viena pardavėja, nė nepažvelgusi į rodomą blakstienų tušą, išpoškina – dvylika mėnesių nuo atidarymo. Lipdukas ant per pusšimtį litų kainuojančio tušo indelio išdavikiškai atšokęs. Lipdukas, šiuo atveju – vienintelis įrodymas, kad prekė nebuvo atidaryta. Ant kitų apskritai nematyti jokios apsaugos priemonės.
Kitos parduotuvės darbuotoja sutrinka išgirdusi prašymą parodyti, kur pažymėtas galiojimo laikas. Nėra nei datos, nei pagaminimo datą žyminčio kodo. Aiškina, kad į parduotuvę atsiunčiamas sąrašas prekių, kurių galiojimo laikas baigiasi ir reikia „išimti iš prekybos“.
„Kodą reikia siųsti vadybininkams, jie gali iššifruoti“, - nedrąsiai aiškina dar viena pardavėja, vartydama kremą veidui.

Skundų – vienetai
Jokių garantijų, kad niekas neatsukinėjo ir nagų lako buteliukų, ant kurių apskritai nematyti jokių apsaugos priemonių. „Nagų lakas. Augalinės kilmės, be DBP“, - skelbia užrašas ant buteliuko, tačiau daugiau informacijos apie sudėtį nėra. „Galiojimo laiką žiūrėkite ant pakuotės“, - skelbia užrašas ant kito. Tik bėda – buteliukas neįpakuotas. Ir – netikėtumas. Ant paties pigiausio, 4 litus kainuojančio buteliuko nurodyta: „Geriausias naudoti iki 08.2012“.
Vis dėlto pirkėjos skundžiasi itin retai. „Mūsų tarnyba yra gavusi kelis skundus tik dėl pirktų internetu kosmetikos gaminių vėlavusio pristatymo“, - teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas.
Valstybinės ne maisto inspekcijos duomenimis, žymiai dažniau skundžiamasi dėl avalynės, elektrotechnikos gaminių.

Patenka į organizmą
Pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis įsigijus panaudotą kosmetikos priemonę – tik ledkalnio viršūnė.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Nijolė Juršienė sako, kad kosmetikos gaminys ne šiaip sau tepamas ant odos paviršiaus – jo sudedamosios medžiagos patenka į organizmą.
„Lūpų dažas tiesiogiai papuola pro burną į organizmą“, - sako specialistė, patarianti atkreipti dėmesį į produkto sudėtį. O prieš perkant brangesnę prekę pataria įsigyti mėginį ir išbandyti, ar oda ne alergiška.
„Labai dažnai kosmetika perkama paskubomis, reikia pačioms pasidomėti sudėtimi. Į internetinę prekybą kosmetika apskritai žiūriu skeptiškai“, - pabrėžia N.Juršienė, patarianti atkreipti dėmesį į pakuotę, ar ji nebuvo atidaryta.

Kaina – ne garantija
Ant kai kurių prekių gali būti nenurodytas galiojimo laikas, jeigu jos galioja daugiau kaip 30 mėnesių. Tai kiek kosmetikoje „prifarširuota“ konservantų, kad galiojimas neribotas?
N.Juršienė pastebi, kad ir kaina dar negarantuoja kokybės. „Jeigu prekė gausiai reklamuojama, už jos reklamą sumoka pirkėjas. Net gaila – yra tikrai geros kosmetikos, bet ji nereklamuojama“, - pastebi vyriausioji valstybinė inspektorė.

Tyrimams – trūksta pinigų
Kosmetikos specialistė N Juršienė apgailestauja, kad platesnius kosmetikos tyrimus riboja gaunamos iš biudžeto lėšos. Vis dėlto pasirinktinai tikrinamos tam tikros prekių grupės. Pavyzdžiui, kosmetika, kurios gamintojai nurodo nenaudojantys konservantų.
„Ieškome konservantų. Nors ant pakuočių nurodyta, kad nėra, jų kartais gali būti. Kai nėra konservantų, neužtenka natūralių medžiagų, kurios gaminį ilgiau apsaugotų nuo atmosferos poveikio, temperatūros skirtumų“, - sako N.Juršienė
Taigi rizika apsigauti išlieka – toli gražu ne ant visų pakuočių galima rasti informaciją apie produkto sudėtį, o einant apsipirkti į kosmetikos parduotuvę pravartu atnaujinti ir chemijos žinias. 

Tarp kitko:

Patariama prieš perkant įsitikinti, ar kosmetikos gaminys nebuvo atidarytas.
Pardavėjai pagal partijos numerį ar specialų kodą privalo iššifruoti galiojimo laiką.
Europos Sąjungos šalių narių pranešimus apie pavojingus gaminius galima rasti RAPEX sistemoje internete bei Valstybinės ne maisto inspekcijos tinklalapyje. 

Lietuvos sveikata