Psichiatrų pastebėta, kad kūdikio atsiradimas visada yra krizė šeimai, taip pat išbandymų metas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tik vieni sėkmingai prisitaiko prie pasikeitimų, kiti niekaip negali susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis. Sunkumus siūloma įveikti pozityviu mąstymu.
Nesaugumo jausmas persiduoda
Psichologė Inga Drupienė, dirbanti su besilaukiančiomis bei su naujagimių susilaukusiomis šeimomis pastebi, kad naujos šeimos nario atsiradimas dažnai sujudina ne tik šeimos pamatus, bet ir sukelia depresijų. „Atsiradus mažyliui didžiulis krūvis tenka moteriai, kuri kartais neturi supratimo, kaip jį maitinti, kaip rengti, kaip bendrauti su kūdikiu. Moteris turi įgimtą motinystės jausmą, tik nepuoselėjamas jis pasislepia labai giliai“, — sakė I. Drupienė. Specialistė pasakoja, kad labai dažnai girdi frazę, jog vaikui reikia labai daug investicijų: drabužėlių, žaislų, pritaikytos aplinkos, vėliau — kompiuterių, mokslų, mašinų, buto ir finansinio aprūpinimo. Beveik nesusimąstoma, kokio dvasinio indėlio vaikai laukia iš tėvų. Psichologės teigimu, vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai: neramus miegas naktimis, apetito stoka, patyčios mokykloje, agresijos protrūkiai, besaikis svaiginimasis — viskas kalba apie tai, kad vaikai nesijaučia saugūs. Vėliau jie nesijaučia saugūs ir suaugę, nes saugumas ateina su motinos pienu. Saugumo pamatai padedami jau ankstyvoje vaikystėje.
Motinos pienas — neįkainojamas turtas
I. Drupienė teigia, kad Lietuvoje motinos pieną gauna tik apie 30 procentų naujagimių. Nepaisant pradėto maitinimo krūtimi po 1-3 mėnesių kūdikis imamas maitinti mišinukais. „Pienas motinoms dingsta dėl pasąmoninio nenoro maitinti, emocinio kūdikio nepriėmimo, nuovargio, informacijos stokos. Tik pavieniai yra atvejai, kai fiziologiškai maitinti moteris negali“, — patikino specialistė. Motinystės sfera susiformuoja dar iki gimdymo, psichologės teigimu, tam reikia ruoštis. Nėštumas ir santykis su mažyliu yra išskirtinis, unikalus, todėl reikalauja individualaus priėjimo. Pasakoja, kad ieškodama reikalingos informacijos internete, kalbėdama su draugėmis, lygindama save su kitomis moteris tikrai nenusiramins, todėl pataria paieškoti geresnių būdų informacijai surinkti, nei internetinės pokalbių svetainės. „Paskutiniai moksliniai duomenys rodo, kad vaisiaus neišnešiojimą daugiau įtakoja psichosocialiniai nei biologiniai veiksniai. Neatsiradus ar nutrūkus ryšiui su įsčiose augančiu žmogučiu jis praranda saugumo jausmą, pasijaučia nelaukiamas. Taip atsitinka ir kai mama bijo, kai šeimoje smurtaujama, miršta artimas žmogus, su kuriuo moteris jautėsi saugi“, — pasakoja psichologė. Dar viena baimė, anot specialistės, baimė gimdyti. Moterys bijo skausmo, gydytojų, pačio gimdymo proceso, baiminasi dėl naujagimio sveikatos. Tikinama, kad Skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl visiškai įmanoma išmokti jį valdyti. „Žinoma, visai be jo apsieiti negalėsime, tačiau minimalizuoti ir išvengti bereikalingų traumų galima“.
Klausimas: kūdikis ar fikusas
I. Drupienė pasakoja, kad Lietuvoje daugėja šeimų, kurioms kūdikio laukimas užsitęsia ir moterys pačios sau nusistato nevaisingumo diagnozę. Po to prasideda ilgas medicininių tyrimų maratonas. Gydymas, jeigu randami reprodukcinės sferos sutrikimai, ilgi laukimo mėnesiai, tyrimai. Įtampa auga, moteris galvoja tik apie sėkmę. „Būna, kad gimus taip lauktam vaikeliui mama nebenori jo matyti, nebesupranta, kur dingo džiaugsmas, kuris turėjo būti. Tuomet ir iškyla klausimas, kam jai viso to reikėjo? Savarankiškai ar su pagalba atsakymą rasti būtina — kitaip gali nukentėti vaikas, susijaukti šeimos gyvenimas“, — perspėjo psichologė. Pasakojama, kad yra porų, kurioms fiziologiškai tarsi viskas tvarkoje, tačiau kūdikis negimsta. Priežastį peischologė įvardija: moters psichologinėje erdvėje vaikelis neturi vietos. „Paklausus, kur mama numatytų statyti lovytę, ji sutrinka ir ima svarstyti: ten spinta, ten vyro darbo stalas — vienintelėje tinkamoje vietoje stovi fikusas, kurio išmesti negali. Buvo atvejų, kad pakeitus partnerį moteris pasijaučia psichologiškai saugi — vaikelis gimsta“, — šypsojosi medikė.
Raktas nuo depresijos — pozytivus mąstymas
Gydytojas psichiatras Vytautas Bartkevičius tikina, kad pastaruoju metu gydant nuotaikos sutrikimus be medikamentinio gydymo taikoma ir pozityvi psichoterapija: penki raktai atrakinantys duris į depresijos gydymą. Gydytojas pristato, kad depresiją įveikti gali padėti mąstymo raktas. Jei žmogus prislėgtas, atsiranda liūdesys, pykčio protrūkiai, baimės jausmas, kamuoja stiprus nerimas, pesimistiškai žiūrima į ateitį, reikia išmokti atpažinti depresyvų mąstymą ir pakeisti pozityvesnėmis mintimis, tuomet žmogus sugebėtų racionaliau spręsti savo problemas. „Padės ir veiksmų raktas. Jei jaučiamės nesavi namuose, darbe, bendraudami su savo artimaisiais, nenorime imtis įprastinės veiklos, atidėliojame darbus, esame irzlūs — požymiai, jog sutrikusi veiklos sritis. Pozityvūs veiksmai paskatins pozityviau žvelgti į save. Depresija pradės trauktis“, — tikino psichiatras V. Bartkevičius. Pasak gydytojo, šiuolaikiniai mokslo tyrimai patvirtino, jog depresinius sutrikimus veiksmingai šalina biologinis gydymas, kuomet skiriami medikamentai šalinantys depresijos simptomus, miego sutrikimus. Tarpasmeninių santykių problemos, kaip pasakojo V. Bartkevičius, kelia didžiulę įtampą ir slegia. Santykių raktas moko atpažinti ir spręsti santykių problemas. Taikant pozityviąją psichoterapiją gerėja bendravimo kokybė, sugebama išspręsti konfliktus, šalinamas apmaudas ir pyktis. Taip pat depresijos duris galima užrakinti dvasingumo raktu, tai padeda surasti prasmę kasdienybėje ir sustiprina tikėjimą. Šie metodai, kaip tikina medikas, suteikia žmogui ryžto grumtis su depresija, nuotaikos sutrikimais ir kitomis problemomis, gyvenimui suteikiama naujos prasmės. „Susipažinau su įvairiomis psichoterapijos technikomis. Pernai baigiau Visbadeno (Vokietija) Psichoterapijos akademiją, tapau pozityvios psichoterapijos konsultantu. Toliau tęsiu mokslą šioje akademijoje“, — kalbėjo gydytojas V. Bartkevičius.
iMed