Ar kada nors skaičiavote, kiek apgamų turite? Vidutiniškai ant kūno būna nuo dešimties iki keturiasdešimties įvairaus dydžio, formos bei atspalvio taškelių. Iš pažiūros jie nepavojingi, kartais net atrodo žaismingai. Tačiau vieną dieną gali tapti klastingo odos vėžio priežastimi. 

Nors praėjo keletas metų, Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė Skaidra Valiukevičienė negali pamiršti vienos 34 metų pacientės, kuri melanoma susirgo būdama nėščia. Kai ši liga pacientei buvo nustatyta, nėštumas siekė 24 savaites. Dar po penkių savaičių būsimos motinos organizme buvo aptikta metastazių. Pirmą kartą su tokiu atveju susidūrusi gydytoja nežinojo, kaip sustabdyti vėžį. Medikė negalėjo ligonei skirti kai kurių vaistų, nes jie būtų pakenkę vaisiui. Todėl buvo nutarta paankstinti kūdikio atėjimą į pasaulį. Melanoma serganti moteris pagimdė sveiką kūdikį, tačiau vos po mėnesio ji mirė. „Nuo dienos, kai pacientei buvo nustatyta melanoma, iki mirties tepraėjo trys mėnesiai. Melanoma – sunki ir klastinga liga“, – įspėjo odos ligų specialistė S.Valiukevičienė. Šis piktybinis navikas formuojasi iš tamsų pigmentą melaniną gaminančių ląstelių. Moterims ši odos liga dažniau nustatoma ant kojos, o vyrams – liemens srityje. S.Valiukevičienė kartu su bendradarbiais tyrė mergaites nuo vienerių iki 10 metų. Paaiškėjo, kad joms ant kojų kur kas daugiau apgamų nei kitose kūno vietose. Žmonėms, kuriems nerimą kelia apgamai, vilnietis dermatovenerologas Redžinaldas Narbutas pataria itin atsargiems būti saulėtomis dienomis, o pastebėjus pakitimų tuoj pat kreiptis į specialistus.


- Kokia apgamų prigimtis? – pasiteiravome gydytojo R.Narbuto.
- Jie paveldimi, kaip ir odos tipas ar polinkis sirgti tam tikromis ligomis. Vieni apgamai išryškėja jau nuo mažumės, dažniausiai – kraujagysliniai, pigmentiniai ar iškilūs. Bėgant laikui jie keičiasi, gali padidėti. Kiti apgamai atsiranda netikėtai. Taip gali nutikti ir vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms. Įtakos apgamams turi ne tik paveldėtos savybės, bet ir išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai. Jie gali išprovokuoti melanomą – piktybinį odos naviką. Apgamai gali suvėžėti ir tuomet, kai jie nuolat dirginami – jeigu juos kliudo liemenėlė, diržas arba kelnių juosmuo. Tačiau tikrai ne kiekvienas apgamas gali tapti vėžio priežastimi. Iš pažiūros didelis, negražus, netgi grėsmingai atrodantis apgamas gali niekada netapti piktybinis, o nedidelė, galbūt patinkanti, pasigėrėjimą kelianti dėmelė ant odos – suvėžėti. Todėl visada reikia tartis su specialistais – jie paaiškins, kuriems apgamams reikia tik kosmetinės priežiūros, o kuriuos būtina stebėti atidžiau ir saugoti.

- Į kokius apgamų požymius reikėtų atkreipti dėmesį?
- Susirūpinti reikėtų pastebėjus, kad kinta apgamo dydis, paviršiaus ir pakraščių forma, spalva – jis patamsėja ar parausta.
Negalima numoti ranka pajutus, kad apgamo vietoje niežti, dilgčioja, perši. Taip pat pažeidus apgamą, pavyzdžiui, velkantis drabužius.
 
- Kaip tiriami apgamai? Ar pakaks apsilankyti tik pas šeimos gydytoją?
- Geriausia kreiptis tiesiai į odos ligų gydytojus – dermatologą, dermatovenerologą, onkodermatologą.
Po apžiūros specialistai atlieka diagnostikos testą. Jis priklauso nuo to, kokią įrangą klinika turi.
Vienas populiariausių tyrimo metodų, greitai padedančių įvertinti apgamus, – dermaskopija.
Gavęs tyrimo rezultatus gydytojas sprendžia, ar reikia tirti toliau, ar užteks tik kurį laiką stebėti apgamą.
Pažangesnis ir tikslesnis ankstyvos melanomos diagnostikos metodas yra siaskopija. Šio tyrimo metu matoma vidinė odos darinio struktūra net iki dviejų milimetrų odos gylio.
Tai padeda tiksliau įvertinti, ar apgamas gali tapti piktybinis, arba nustatyti pirmuosius ligos požymius.
 
- Kuriose kūno vietose esančius apgamus reikėtų akyliau stebėti?
- Patarčiau labiau atkreipti dėmesį į tas vietas, kurios gauna daugiausia saulės spindulių – veidą, krūtinę, nugarą.
Atsižvelgiant į odos tipą reikėtų naudotis kremais, saugančiais nuo kenksmingų spindulių, nebūti saulėje per ilgai. Nesaikingas kaitinimasis saulėje ar soliariumuose ne tik provokuoja vėžį, bet ir slopina natūralias odos savybes, skatina senėjimą.
Odos vėžio atvejų padaugėjo, kai žmonės ėmė keliauti po pasaulį, ilsėtis egzotiškuose kraštuose ir lepintis kaitresnėmis saulės voniomis, nors tam jų oda nėra pasiruošusi. Juk šiaurinėje pasaulio dalyje ir pietuose gyvenančio žmogaus oda į saulę reaguoja skirtingai.
 
- Kaip turėtų skirtis odos apsauga poilsiaujant Palangoje ir, pavyzdžiui, Turkijoje?
- Labiausiai rizikuoja tie, kurie į šiltuosius kraštus vyksta žiemą ir jau pirmąją dieną puola kaitintis. Reikia leisti kūnui apsiprasti, saugotis, nesiekti kuo ryškesnio įdegio.
Atostogaujant pietuose reikėtų dažniau tepti odą apsauginiais kremais, pirmosiomis dienomis – turinčiais kuo didesnį SPF rodiklį.
Tiems apgamams, kuriuos gydytojas nurodo stebėti ir atidžiau saugoti, yra specialūs apsauginiai pieštukai ir kremai.
 
- Kaip pašalinami grėsmingi apgamai?
- Juos nesunkiai galima pašalinti chirurginiu būdu – išpjaunant skalpeliu, elektriniu peiliu ar lazeriu, nelygu koks apgamas ir gydytojo turimos priemonės.
- Ar pašalinus apgamą lieka randas?
- Tai lemia apgamo dydis, gylis ir jo galimybės tapti piktybiniam.
Jei apgamas nėra gilus ir šalinamas labiau dėl kosmetinių priežasčių, po procedūros žymės beveik nebus matyti.
Ta vieta atrodys dailiau nei buvęs apgamas.
Jei kyla odos vėžio grėsmė, nedidelis randas ar blyški dėmelė ant odos pacientus jaudina mažiausiai – jiems svarbiausia užkirsti kelią ligai.

iMed