Kuo sau pagelbėti TOMIS dienomis?

Normalus menstruacijų ciklas

Mėnesinių ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 40 dienų. Jis skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki pirmosios kitų mėnesinių dienos. Dauguma kraujuoja 3–7 dienas ir vidutiniškai netenka apie 25 ml kraujo, bet gali netekti ir nuo 10 iki 55 ml. Menstruacinio ciklo reguliacijoje dalyvauja daug hormonų. Vieni iš svarbiausių yra lytiniai hormonai estrogenas ir progesteronas, juos gamina kiaušidės. Taip pat dalyvauja penkios reguliacijos grandys: smegenų žievė, pogumburis, posmegeninė liauka, lytinės liaukos – kiaušidės ir gimda. Ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį. Svarbus ir antinksčių, kepenų bei skydliaukės vaidmuo.

 

Kas vyksta menstruacijų metu?

Veikiant hormonams, vienoje iš dviejų kiaušidžių apytikriai kartą per keturias savaites subręsta kiaušinėlis. Tuomet jis palieka kiaušidę (šis procesas vadinamas ovuliacija). Kai tik kiaušinėlis palieka kiaušidę, jis patenka į kiaušintakį ir slenka juo gimdos link maždaug 3 ar 4 dienas. Tuo metu gimda jau turi būti pasiruošusi priimti apvaisintą kiaušinėlį: gimdos gleivinė sutirštėja, tarsi paklodama kiaušinėliui minkštą patalą ir aprūpindama jį kraujagyslėmis bei maistinėmis medžiagomis. Jei tomis dienomis turima lytinių santykių, kiaušinėlį gali apvaisinti vyriška lytinė ląstelė – spermatozoidas. Tai būtų nėštumo pradžia. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, jis tiesiog pasišalina. Maždaug dvi savaitės po ovuliacijos paviršinis gleivinės sluoksnis, dengiantis gimdos vidų, atsiskiria ir, prasidėjus lengvam kraujavimui, pasišalina. Šis procesas ir vadinamas mėnesinėmis. Visiškai įprastas kraujas kartu su atsiskyrusia gleivine pasišalina pro makštį. Ir vėl ciklas prasideda iš naujo: subręsta kiaušinėlis, dar kartą keliauja kiaušintakiu į gimdą ir t. t. Toks ciklas per gyvenimą kartojasi daugybę kartų. Pirmosios mėnesinės gali prasidėti įvairaus amžiaus – nuo 9 iki 16 metų mergaitėms, bet dažniausiai jos prasideda, kai sukanka 12–13 metų.

 

Kaip pasireiškia menstruaciniai sutrikimai?

Mėnesinių ciklo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai:

Amenorėja, tai yra mėnesinių nebuvimas. Tai laikoma sutrikimu tuomet, kai mėnesinės dingsta ilgiau nei 6 mėnesiams. Apie pusei moterų, kurioms diagnozuojama amenorėja, tai atsitinka dėl genetinių priežasčių.

 

Hipomenstruacinis sindromas. Kai mėnesinės būna ypač negausios, trunka tik iki 48 valandų. Gali būti labai įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai tai yra hormonų pakitimai.

 

Labai retos mėnesinės, jeigu jos būna ne dažniau kaip kas 35 dienas. Dažniausios priežastys būna įvairūs stresai, stiprūs išgyvenimai. Praėjus tokiam gyvenimo momentui, paprastai jos vėl susireguliuoja.

 

Dažnos mėnesinės, kai kraujuojama dažniau nei kas 24 dienas. Tai atsitinka dažniausiai dėl netaisyklingai subręstančio folikulo (kiaušinėlio). Bet kokiu atveju prieš gydant reikia atlikti specialius tyrimus.

 

Vienos nemaloniausių moters pojučių, yra skausmingos mėnesinės (dismenorėja), kai moteris kamuoja skausmas, dėl kurio jos gali būti net nedarbingos. Skausmas būna labai įvairus: gali skaudėti apatinę pilvo dalį, galvą.

 

Skausmingos mėnesinės (dismenorėja)

Jei skausmingos mėnesinės nesusijusios su jokia kita patologija, ji vadinama pirmine. Ši dismenorėja prasideda netrukus po to, kai susireguliuoja ovuliacinis ciklas (po 6–24 mėn. nuo pirmųjų mėnesinių pradžios). Skausmas prasideda prieš menstruacijas ar jų metu ir gali tęstis net 48–72 val. Menstruacinio ciklo metu užaugusi gimdos gleivinė atsidalina, gimdos susitraukimai ir kraujavimas padeda jai pasišalinti. Padidėjusi prostaglandinų koncentracija stimuliuoja gimdos susitraukimus, taip sutrikdoma gimdos kraujotaka bei dirginamos nervinės galūnėlės. Tuomet moteris jaučia spazminio pobūdžio skausmus apatinėje pilvo dalyje, kurie gali plisti į nugarą, lytinius organus, šlaunis. Blogiausia savijauta paprastai būna pirmąją dieną, o skausmo pobūdis ir intensyvumas būna panašus kiekvienų mėnesinių metu. Pirminė dismenorėja būdingesnė paauglėms ir jaunoms moterims ir dažnesnė toms, kurias vargina premenstruacinis sindromas. Jei menstruacinis skausmas susijęs su tam tikra patologija (lydinčia liga) – tai yra vadinama antrine dismenorėja. Antrinė dismenorėja gali pasireikšti dėl: adenomiozės, endometriozės, fibroidų, endometriumo polipų, gimdos kaklelio stenozės, gimdos spiralės, sąaugų ar dubens uždegiminės ligos. Dažniausiai antrinė dismenorėja pasireiškia staiga, po buvusių neskausmingų mėnesinių ir yra būdingesnė vyresnio amžiaus moterims. Su amžiumi skausmas gali intensyvėti, jis gali pasireikšti vienoje pusėje, gali stiprėti tuštinantis ar šlapinantis, gali plisti į juosmenį, tiesiąją žarną. Šis skausmas gali būti susijęs su dispareunija (skausmingu lytiniu aktu).

 

Dismenorėja dažnai susijusi su kitais nemaloniais simptomais, kurie kartais tampa svarbiausia priežastimi, dėl kurios moteris dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją. Dažnai tai būna pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nuovargis. Kai kurias moteris kiekvieną mėnesį vargina menstruacinė migrena. Menoragija taip pat gali sukelti reikšmingą socialinį neįgalumą bei nulemti geležies trūkumo anemiją. Dispareunija veikia libido, seksualinę funkciją, sukeldama tarpusavio santykių problemas poroms. Dismenorėją sunkina ilgos mėnesinės, ankstyva menarchė, rūkymas, alkoholis, nutukimas, patiriamas stresas, alkoholio vartojimas.

 

Dolmen menstruaciniams skausmams (dismenorėjai) malšinti

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – vartojami dismenorėjai gydyti dėl prostaglandinų sintezės slopinimo jau ilgus dešimtmečius. Nurodoma, kad vidutiniškai 67-iems procentams NVNU vartojančių moterų skausmas palengvėja. Dolmen, kaip ir kiti NVNU, slopina skausmą, uždegimą ir karščiavimą, pasižymi stipriu skausmą mažinančiu poveikiu. Taip yra todėl, kad jis turi ryškų ne tik periferinį, bet ir centrinį poveikį – mažina galvos ir nugaros smegenų neuronų jautrumą. Dolmen indikuotinas lengvo ir vidutinio stiprumo raumenų ir kaulų, skausmingų mėnesinių, dantų skausmo malšinimui. Atsižvelgiant į skausmo priežastis ir intensyvumą, dažniausiai patariama vartoti po po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg. Dolmen Lietuvoje turime tabletinę ir granulių formas.

 Paruošta 2014 m. birželio mėn. LT/Dol/2014/32