Prieš valgant ar pavalgius?

Kada gerti vaistinius preparatus, dažniausiai būna nurodyta vartojimo instrukcijoje. Jei apie tai nieko nerašoma, vaistus reikėtų išgerti bent pusvalandį prieš valgant arba praėjus po valgymo 4 valandoms. Tada organizmas gydomąsias medžiagas pasisavins geriausiai.

Taip vartoti patartina medikamentus nuo rėmens, mažinančius skrandžio sulčių rūgštingumą, taip pat augalų ekstraktus ir homeopatines priemones – pastarąsias netgi prieš tai išsivalius dantis ir išsiskalavus burną, nes dėl net mažiausios maisto priemaišos šie vaistai tampa neefektyvūs. Tulžies išsiskyrimą skatinančias priemones geriausia gerti 10–15 min. prieš valgant, o štai skausmą malšinančius, mažinančius kraujo spaudimą ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimų reikia vartoti pavalgius, kad nedirgintų skrandžio gleivinės.

Kai kurie medikamentai vartojami ir valgant, pavyzdžiui, fermentų preparatai mezimas, festalis, taip pat vaistai, skirti atsikratyti antsvorio, kad „surištų“ maiste esančius riebalus, kol organizmas nespėjo jų pasisavinti. O antibiotikus galima vartoti ir prieš valgant, ir pavalgius, netgi valgant, nebent vaistų instrukcijoje būtų nurodytas konkretus laikas. Svarbu. Gydymo kurso metu teks įprasti prie griežtesnės dienotvarkės – sėsti prie stalo kasdien tuo pačiu metu, kad ir vaistus – prieš valgymą ar po jo arba valgant – galima būtų išgerti kasdien tomis pačiomis valandomis.


O kas lėkštėje?

Virškinamasis traktas – tai organizmo chemijos laboratorija. Vartojami vaistai neturi sutrukdyti jos sklandaus darbo. Maistas, skrandžio sultys, virškinimo fermentai ir valgant išsiskirianti tulžis gali reaguoti su medikamentais ir pakeisti jų savybes. Saugus ir veiksmingas gydymasis priklauso ir nuo to, kada tabletės geriamos ir kuo užgeriamos arba „užkandamos“. Pavyzdžiui, kepiniai, saldumynai, makaronai trukdo organizmui pasisavinti kalcį, o geležies preparatų nauda būna daug mažesnė dėl neseniai suvalgytos kiaušinienės. Geriant aspiriną reikia atsisakyti produktų, kuriuose yra konservantų ir geltonos spalvos dažiklio tartranino, dedamo į konditerijos gaminius. Cheminė jo sandara labai panaši į aspirino, taigi gali atsirasti nepageidautinų šalutinių reiškinių.

Aspirinas ir kiti vaistai, vartojami venų ligoms sergančiųjų, taip pat įeinančiųjų į infarkto ir insulto rizikos grupę kraujui skystinti, sunkiai suderinami su kiaušiniais, pomidorais, sūriu ir lapinėmis daržovėmis, turinčiomis daug vitamino K (špinatai, įvairios salotos, kopūstai). Žmonės, sergantys išemine širdies liga ir vartojantys širdies vainikines arterijas plečiančius medikamentus, pvz., nitrogliceriną, turi vengti mėsainių, dešrainių, dešrelių, pramoninės gamybos kumpio, rūkytos dešros, šoninės, bekonienos, sūdytos ir rūkytos raudonos žuvies (lašišų, upėtakių). Šiuose produktuose gausu nitratų, kurių sandara labai panaši į širdies ligų vaistų, todėl galimas perdozavimo poveikis – dėl išsiplėtusių galvos smegenų, veido, vidaus organų ir odos kraujagyslių į veidą priplūsta kraujo, ima svaigti ir skaudėti galva. Ar viskuo gali mėgautis ir sezoninės depresijos varginami ligoniai, kuriems gydytojas paskyrė monoaminooksidazės inhibitorius. Norėdami išvengti smarkaus kraujospūdžio padidėjimo, net gresiančio insultu, jie vartodami vaistus privalo užmiršti apie tiramino turintį maistą: sūrį, marinuotą ir rūkytą silkę, kavą, pieną, grietinėlę, ankštines daržoves ir vyną bei alų. Yra buvę atvejų, kai depresija sirgę ir vaistus gėrę žmonės, suvalgę nedidelį gabalėlį sūrio, buvo paguldyti į ligoninę dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Kai vartojamas penicilinas, jokiu būdu negalima valgyti maisto, kuriame būtų bent mažiausi pelėsių pėdsakai – ne tik pelėsinio sūrio, bet net ir vos papuvusio obuolio, antraip gresia ūmi alerginė reakcija. Geriant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus rekomenduojama valgyti kuo daugiau kalio turtingų produktų – razinų, abrikosų ir vengti cukraus – jo kraujyje padaugėja dėl šių medikamentų.

Žiemą daugelis vartoja skydliaukės veiklą aktyvinančio jodo preparatų. Reikia žinoti, kad jų poveikį gerokai sumažina kopūstai, ropės ir kiti kryžmažiedžių šeimos augalai. Labai sunku įkalbėti gerti vaistus mažus vaikus. Kartais mamytės sugalvoja pagudrauti ir mažiesiems skirtus vaistus sumaišo su ledais, jogurtu arba įkiša į saldainį. Taip daryti negalima, nes gydomosios priemonės poveikis dėl to labai susilpnėja.
Svarbu. Dėl rūkymo mažėja vaistų nuo skausmo veiksmingumas. Rūkaliams, vartojantiems aspiriną arba kraujo krešėjimą stabdančius preparatus, kyla didesnė kraujavimo rizika. O vartojančioms hormonines kontraceptines priemones rūkančioms moterims kraujagyslėse gali susidaryti trombų.


Kuo užgerti?

Tabletės ir piliulės užgeriamos 50–100 ml virintu arba geriamuoju vandeniu, parduodamu buteliais, nebent instrukcijoje būtų nurodytas kitoks skysčio kiekis. Preparatus nuo rėmens labiausiai tinka užgerti šarminiu mineraliniu vandeniu („Boržomi“ ir pan.), o turinčiuosius geležies – rūgštiniu mineraliniu vandeniu arba rūgščiomis sultimis – apelsinų, citrinų, greipfrutų, granatų, obuolių, bet tik ne kava, arbata, pienu arba šarminiu mineraliniu vandeniu. 

Reikia prisiminti, kad antibiotikai ir vaistai, kuriuose yra kofeino ir kalcio, nesuderinami su pienu ir angliarūgšte prisotintais gėrimais. Rūgščios sultys silpnina eritromicino poveikį, bet daro veiksmingesnius migdomuosius. Amidopiriną ir ibufropeną organizmas pasisavina lėčiau dėl vynuogių ir juodųjų serbentų sulčių. O alkoholinių gėrimų, net tokių silpnų kaip alus, gydymosi laikotarpiu teks atsisakyti. Juk spiritas – universalus skiediklis, todėl sutrikdo vaistų pasisavinimą ir gali pakeisti organizmo reakciją į medikamentą. Dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo atsirandantys šalutiniai reiškiniai gali būti pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Pavyzdžiui, dėl taurės vyno ir aspirino derinio gali atsirasti skrandžio opa, o vartojant kraujo spaudimą mažinančius vaistus ir išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo kraujospūdis gali sumažėti staiga ir labai smarkiai. Net tokie, atrodytų, nekalti kraujagysles siaurinantys vaistai nuo slogos dėl alkoholio poveikio gali sukelti arterijų spazmus ir labai padidinti kraujospūdį.

Svarbu. Įprasta ligoniams nešti ir siūlyti kuo daugiau valgyti obuolių, mandarinų, greipfrutų ir kitų vaisių. Kanados mokslininkai teigia, kad taip daroma meškos paslauga. Jie atliko bandymus su grupe savanorių ir pastebėjo, kad užgeriant antihistamininius preparatus greipfrutų sultimis vaistų poveikis sumažėja perpus. Taip pat veikia ir kitų vaisių sultys bei patys vaisiai, taigi nedera mėgautis apelsinais, obuoliais ir kitomis sodų gėrybėmis ką tik išgėrus tabletę.


Kramtyti ar ryti?

Kai kurių vaistų vartojimo instrukcijoje nurodyta tabletes ištirpinti vandenyje (pvz., aktyvintąją anglį, miltelius nuo didelės temperatūros, galvos skausmo, tirpiąsias tabletes) arba sukramtyti, bet paprastai jos ir piliulės su apvalkalėliu tiesiog praryjamos (ant jų pakuotės paprastai būna raidės E, R, SR, LP arba širdelės „forte“), kad būtų geriau iš lėto pasisavinamos organizmo ir nepakenktų dantų emaliui. Tokios piliulės patenka į reikiamą virškinamojo trakto vietą ir tik tada jų apvalkalėlis ima tirpti, o „įdaras“ atlieka savo darbą, jei vaisto veiklioji medžiaga nebūtų saugoma apvalkalo (pvz., sukramčius tabletę), ją iš karto imtų veikti virškinimo fermentai ir ji prarastų savo gydomąsias savybes. 
 

iMed