Šią savaitę prasidėsiančioje endokrinologų konferencijoje viena iš aptariamų temų bus ir lėtine endokrininė liga – akromegalija. Akromegaliją sukelia posmegeninės liaukos, atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi gamybą bei reguliavimą, gerybinė adenoma. Žmonėms, kuriems išsivysto akromegalija, viskas prasideda nuo posmegeninės liaukos vienos ląstelės, gaminančios augimo hormoną, mutacijos. Ji pradeda dalintis greičiau nei įprasta ir išskiria daugiau augimo hormono. Daugelis akromegalijos požymių būdingi diabetui, kardiologinėms, sąnarių ir kitoms ligoms, todėl tiksliai nustatyti, ar žmogus serga šia liga, galima tik atlikus išsamius tyrimus. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota akromegalija sėkmingai gydoma medikamentais.

"Ligos požymiai gali būti išoriniai – padidejusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, ir vidiniai – nuovargis, mieguistumas, dažnesni galvos skausmai, padidėjusi skydliaukė, artritas, susilpnėjęs regėjimas, sumažėjęs gliukozės toleravimas, – vardija Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Vaidotas Urbanavičius. – Liga progresuoja lėtai, todėl net ir šeimos gydytojams, ypač, jei ligonis pas juos lankosi dažnai, sudėtinga atpažinti ją vien pagal išorinius požymius". Vis dėlto, pasak profesoriaus, reikėtų įtarti akromegaliją, jei pastebima, kad didėja paciento plaštakos, pėdos, kinta veido bruožai. Tokiu atveju pacientams reikėtų kreiptis endokrinologo konsultacijos į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ar Kauno medicinos universiteto klinikas. Jose, pabrėžia prof. V. Urbanavičius, bus atlikti specialūs tyrimai, tokie kaip insulino augimo faktoriaus 1 (IGF-1) ir augimo hormono sekrecijos matavimas. "Abejose klinikose yra visos šiuolaikinės technologijos tokiems tyrimams atlikti", – teigia prof. V. Urbanavičius. Iki šiol akromegalijai gydyti buvo taikoma vien chirurginė intervencija ar švitinimas, tačiau dabar jau ir Lietuvoje yra medikamentų šiai ligai gydyti. "Jei akromegalija diagnozuojama anksti, gydant medikamentais gaunami gana geri rezultatai", – atkreipia dėmesį Santariškių klinikos Endokrinologijos centro vadovas.

Akromegalija sergantieji dažnai įkūnija išskirtinės išvaizdos herojus kino filmuose. Aktoriai Richardas Kielas, vaidinęs milžiną plieniniais dantimis viename iš Džeimso Bondo filmų "Šnipas, kuris mane mylėjo", Matthew McGrorry, vaidinęs Karlą filme "Mano gyvenimo žuvis", Carelas Struyckenas, vaidinęs Svirdulį juodojoje komedijoje "Adamsų šeimynėlė" – tipiniai akromegalijos pavyzdžiai. "Visi pasaulio ūgio rekordininkai taip pat serga šia liga", – tvirtina prof. V. Urbanavičius. Akromegalija sergančiųjų yra ir didžiajame sporte. Krepšininkui iš Kinijos Sun Ming Ming, šiuo metu žaidžiančiam JAV, diagnozuota ankstyvos stadijos akromegalija. 2005 m. atlikta operacija bei šiuo metu taikomas medikamentinis gydymas leidžia jam toliau tęsti krepšininko karjerą.

Lietuvoje kol kas diagnozuota apie 150 sergančiųjų akromegalija. Lietuvos ligonių kasos visiškai kompensuoja šios endokrininės ligos gydymą.
 

Šaltinis: iMed