+2
-0
+2
Maistas – kaip vaistas

Interviu su natūropatinės mitybos specialiste Tautvile Šliažaite

Dauguma žmonių šiais laikais itin rūpinasi savo mityba: jų virtuvėje puikuojasi ekologiški produktai, supermaistas, kuris dažnai yra giriamas žiniasklaidoje … Apie visa tai šiandien ir nusprendėme pakalbinti Londone dirbančią natūropatinės mitybos specialistę Tautvilę Šliažaitę, kuri teigia, jog maistas išties gali būti ir mūsų vaistas…

Egzistuoja pasakymas – „Maistas  – tai vaistas“. Tikriausiai pritariate šiam teiginiui: gal galite jį pagrįsti ir duoti pavyzdžių, kuomet maistas išties tampa ir mūsų maistas?

Taip, mano visa praktika remiasi tokiu pasakymu, kurį dažnai sakydavo Hipokratas. Šiais laikais mes gyvename panacėjomis. Bet tikrai, patikėkite manimi, nėra vieno maisto produkto, kuris mums padėtų pasveikti. Aš labai skatinu rinktis maisto įvairovę ir įtraukti kuo daugiau skirtingų produktų į mūsų racioną. Aš esu už mėsą, nes joje yra tiek daug mūsų organizmui reikalingų medžiagų – amino rūgščių, svarbių virškinimo sistemos darbui, imuninei sistemai, reikalingų ląstelių atsinaujinimui.

Kitas maistas – vaistas – tai žuvis, lašiša, silkė. Joje juk tiek daug yra omega 3 – rūgščių, kurios reikalingos mūsų odos grožiui, plaukų sveikatai. Visi vaisiai ir daržovės taip pat turi daug maistinių medžiagų. Man labai patinka įvairios uogos, nes jose mažai cukraus ir labai daug mineralinių medžiagų, antioksidantų. Esu didžiulė mėgėja slyvų. Aš neperku kivių, jei pasidomėtumėte, pamatytumėte, kiek daug vitamino C galima rasti mūsų lietuviškose slyvose.

Dabar dažnai kalbame apie supermaistą. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Jei tai kokybiška mėsa, tai aš ir mėsa pavadinčiau superproduktu, jei tai kokybiški kiaušiniai – jie taip pat įeis į supermaisto kategoriją. Dėl to, jog jie turės maistinių medžiagų, kurie mūsų organizmui bus labai reikalingi.

Daug senų, lietuviškų maisto tradicijų yra labai geros. Pavyzdžiui, šaltiena – tai nuostabus, lietuviškas patiekalas. Kas nori turėti gražius plaukus, odą, tegul pradeda valgyti šaltieną. Kitas produktas – silkė – puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Kartais mes bėgame ieškoti geros, brangios lašišos, kai tuo tarpu Lietuvoje yra tiek daug geros, kokybiškos silkės. Tie patys šprotai, kurių žmonės dabar vis mažiau valgo ar kepenėlės. Kiek dabar žmonių valgo kepenėles? Mano mityboje kepenėlės būna bent vieną kartą per savaitę. Rauginti kopūstai, morkos, naminiai sultiniai, kuriuos anksčiau virdavome, tačiau dabar išbraukėme iš savo mitybos raciono. Siūlyčiai prie to sugrįžti. Juk tai – supermaistas.

O ką galvojate apie ekologišką maistą? Ar Jūs perkate iš tokių skyrių, ar galvojate, jog tai – marketinginis triukas?

Ne, čia viena iš tų sričių, kuria aš pasitikiu: ekologiški maisto produktai negali meluoti, nes yra labai didelės baudos, kontrolė… Kai pradėsite valgyti ekologiškus produktus iš karto, iš jų skonio galėsite atskirti, jog tai ekologiškas produktas. Pavyzdžiui, vištienos oda yra visiškai kitokia, kai tai yra ekologiška vištiena ir ta paprasta – iš karto skiriasi jų skoniai.

Tiesa, brangu yra valgyti ekologišką maistą, tačiau mano pirmoji taisyklė – pirkti tokį maistą, kokį išgali. Antra taisyklė – siūlyčiau labiausiai atkreipti dėmesį į gyvulinės kilmės ekologiškus produktus. Gyvūninės kilmės produktai labai dažnai yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad atsiminkime tai ir rinkimės sveikesnius produktus.

O ką manote apie sriubas?

Aš už sriubas, kurias mes patys gaminame. Aš visuomet sriuboje ieškau baltymų šaltinio, kai kurie mano pacientai juokiasi ir sako, jog kartais mano žodžiai jau skamba jų mintyse: „Kur baltymai lėkštėje?“. Pavyzdžiui, jei verdu kopūstų sriubą, pas mane baltymų šaltinis  – jautienos šonkauliukai. Tokioje sriuboje gausu įvairių mineralinių medžiagų, kolageno, kuris yra labai gerai mūsų visai virškinimo sistemai.

 

Ačiū už pokalbį.

Parengė: L.Rimgailė

Foto: Justinas Stacevičius