Maistingosios medžiagos – kaip mažyliui gauti tai, ko reikia?

Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausios medžiagos, kurių turėtų gauti su kasdieniu maistu, yra kalcis, geležis, cinkas, vitaminai A, C ir E. Be abejo, svarbūs ir kiti vitaminai bei mikroelementai, tačiau būtent pastarieji laikomi pagrindinėmis medžiagomis, užtikrinančiomis normalią vaiko fizinę ir psichinę raidą.

Kodėl organizmui reikia šių medžiagų ir su kokiu maistu jų gali gauti patys mažiausieji, 1-3 metų vaikai?

Kalcis

Kalcis – tai svarbiausias mikroelementas kaulų ir dantų formavimuisi bei tvirtėjimui. Jis taip pat gerina nervų ir raumenų funkcijas, kraujo krešumą. Skatina fermentų, paverčiančių į organizmą patenkantį maistą energija, išsiskyrimą.

Kalcio lobynai mažiesiems: jogurtas, šviežiai spaustos apelsinų, obuolių sultys, sūris, pienas, sojos pienas, varškė, pupelės, virti špinatai, kefyras, pieniški ledai, brokoliai.

Geležis

Geležis – svarbus mikroelementas hemoglobino (raudonųjų kraujo kūnelių, išnešiojančių po organizmą deguonį) ir mioglobino (pigmento, saugančio deguonį raumenyse) gamybai. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, kurios pirmieji simptomai – glebumas, silpnumas, orientacijos sutrikimai. Geležis taip pat labai svarbi smegenų vystymuisi.

Geležį organizmas lengviau pasisavina gaudamas ją su gyvulinės kilmės maistu – mėsa, žuvimi, paukštiena. Tam, kad būtų įsisavinta ir augalinės kilmės geležis, reikia pagalbos. Pastarosios geležies įsisavinimas bus sklandesnis, jei kartu su ja bus gaunama ir gyvulinės kilmės produktų arba maisto, kuriame gausu vitamino C – pvz. citrusinių vaisių, uogų, brokolių, ir kt.

Geležies lobynai mažiesiems: žuvis, mėsa, paukštiena,jūros kopūstai (juos galite sumaišyti su sviestu, tepamu ant duonos), sojos pupelės, pupelės, kviečių gemalai (užbarstykite jų ant jau išvirusios košės), kiaušiniai.

Cinkas

Cinko reikia net 70-ties rūšių fermentams, reguliuojantiems virškinimą ir medžiagų apykaitą. Vaikams, negaunantiems pakankamai šio mikroelemento, gali sutrikti augimas. Laimė, šio mikroelemento trūkumas organizme išsivysto gana retai.

Cinko lobynai mažiesiems: galvijų mėsa, pupelės, kviečių gemalai, varškė, sėlenos (ir sėlenų dribsniai), lęšiai, kukurūzai, kiaušiniai.

Vitaminas D

Įdomu, kad vitamino D kiekis, būtinas sveikam žmogui, nekinta nuo pat gimimo iki 50 metų – jo reikia 200 tarptautinių vienetų. Šis vitaminas padeda organizmui įsisavinti kalcį, taigi, kaip ir pastarasis mikroelementas, yra itin svarbus kaulams ir dantims. Vitaminas D dar vadinamas saulės vitaminu, mat organizmas pats jo pasigamina kai odą kurį laiką veikia saulės spinduliai. Tačiau netinkamos oro sąlygos, saulės stoka, kūną nuo šalčio saugantys rūbai neretai užkerta kelią pakankamam kiekiui vitamino D pasigaminti. Todėl geriausia jo stygių kompensuoti į kasdienį valgiaraštį įtraukiant vitamino D turinčius produktus.

Vitamino D lobynai mažiesiems: lašiša, tunas, pienas, kiaušinio trynys, vitaminu D praturtintas margarinas.

Vitaminas A

Vitaminas A svarbus regos organams ir kaulams, taip pat padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų. Jis skatina ląstelių ir audinių augimo, atsinaujinimo procesus, teigiamai veikia plaukus, nagus ir odą. Šio vitamino esama tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės produktuose. Jo ypač gausu kepenyse ir kepenėlėse, taigi mažyliui valgant daug tokio maisto šio vitamino galima net perdozuoti. Tačiau perdozavimo tikimybė praktiškai lygi nuliui jei vaikas vitamino A atsargų gaus iš augalinio maisto, pavyzdžiui, morkų (žalios morkos mažiesiems gali būti pernelyg sprangios, geriau jas patiekite virtas, troškintas).

Vitamino A lobynai mažiesiems: saldžiosios bulvės, morkos, kiaušiniai, brokoliai, mango.

Vitaminas C

Vitaminas C padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams, teigiamai veikia kaulus, įvairius audinius, stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, stiprina imuninę sistemą. Jis taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį.

Vitamino C lobynai mažiesiems: švieži vaisiai, uogos, daržovės (šio vitamino yra beveik visuose, tik jis greitai suyra augalus termiškai apdorojant).

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė