„Gerina virškinimą“, „Stiprina imunitetą“, „Saugo nuo vėžio“, - tokiais ir panašiais šūkiais pirkėjus vilioja maisto papildų ir maisto produktų reklamuotojai. Europos maisto saugos tarnybai išnagrinėjus beveik tris tūkstančius maistingumo ir sveikatos teiginių, reklamuotojai bus priversti atsargiau rinkti žodžius ir negirti stebuklingų produktų savybių.

Giriasi stebuklais

Europos maisto saugos tarnyba užbaigė trejus metus trukusį darbą - išnagrinėjo ir įvertino 2758 maistingumo ir sveikatos teiginius, nurodomus ant įvairių maisto produktų ir maisto papildų pakuočių. Dabar jų gamintojai negalės švaistytis tokiomis frazėmis kaip „gerina sąnarių funkciją“, „kovoja su vėžio ląstelėmis“, jei gaminio poveikis nėra įrodytas moksliniais tyrimais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėją Aušrą Išarienę jau seniai piktina reklamos, dumiančios vartotojui akis. „Nei maisto produktas, nei maisto papildas negali turėti gydomųjų ar nuo ligų saugančių savybių“, - pabrėžia ji.

A.Išarienė sako pastebėjusi, kad lietuvių gamintojai dar linkę laikytis taisyklių. Įvairiausių rinkodaros triukų prisigalvoja užsienio gamintojai ar jų produkcijos platintojai. Štai prieš kelias dienas VMVT surašė protokolą įmonei, platinančiai maisto papildus internetu.

Tarnybai sukėlė įtarimų tai, kad maisto papildai aprašomi kaip vaistai nuo visų ligų. Štai vienas produktas neva gali aktyvinti organizmo imunitetą, gydyti nuo peršalimo, gripo, bronchito, sauso kosulio, vidurių užkietėjimo, reumato, odos ir inkstų ligų, netgi užkirsti kelią navikams plisti. „Net ir vaistai tokių stebuklų nedaro - ir odą, ir inkstus veikia“, - juokiasi A.Išarienė.

Ne tokie veiksmingi ir dabar labai populiarūs greipfrutų sulčių ekstraktai.

A.Išarienė siūlo prisiminti anksčiau rodytas probiotinių jogurtų reklamas. Jogurtų gamintojai žinojo triukų, kaip užburti pirkėją: skelbėsi, kad jogurtuose esančios bakterijos stiprina imunitetą. „Mokslininkų įrodyta, kad tos bakterijos naudingos, bet vėlesni tyrimai paneigė, kad patys jogurtai pasižymi šiomis savybėmis“, - pasakojo VMVT atstovė.

Vis dėlto yra maisto produktų, turinčių sveikatinančių savybių. „Jei Lietuvos gamintojai gamins duonos gaminius ir pridės ten daug rugių sėlenų (ne mažiau 6 gramų 100 gramų produkto), galės užrašyti: turi daug skaidulinių medžiagų, skatina žarnyno funkciją“, - pavyzdį pateikia A.Išarienė.

Pasižymi fantastinėmis savybėmis

Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas sako, kad nemažai prekybininkų giriasi ne realiomis, o fantastinėmis savybėmis. „Pagerins jūsų savijautą“, „Užtikrins sėkmę“ - tokie teiginiai fantastiniai. Nemažai gamintojų įsivaizduoja ir tiki, kad toks ir yra jų produkto efektas. Kiti žino klystantis ir gudrauja“, - sako A.Krasnauskas.

Jis sako pastebėjęs, kad ant maisto produktų ar maisto papildų pakuočių teiginiai dar rašomi šiek tiek atsakingiau, bet to paties gaminio aprašymas internete - drąsesnis: giriamasi tuo, kas neatitinka realybės.

Anot A.Kranausko, gamintojai perprato ir lietuvių susirūpinimą dėl ekologijos. Populiaru skelbtis, kad maisto produktas neturi konservantų ar kitų kenksmingų priedų. Štai rūkytų dešrų gamintojai pirkėjus kvailina - skelbiasi nededantys nitratų, vietoj jų dedamos arbatžolės. Deja, išmirkytos nitratuose.

„Užuot produktą padarę geresnį, investuoja į reklamą. Jau ir taip nemaža problema su lietuviškais maisto produktais - jie turi per daug riebalų, cholesterolio, transriebalų, cukraus, druskos. Gamintojai verčiau pasuktų galvą, kaip pagerinti kokybę - tai nėra kosminio sudėtingumo uždavinys. Tačiau jie mieliau visokias nesąmones rašo ir vaidina, kad tai ir maistas, ir vaistas“, - piktinasi specialistas.

Jo nuomone, baudos, skiriamos už klaidinančius sveikatos šūkius, per mažos: „100 ar 200 litų nėra drausminantis veiksnys“.

Gudrauti mėgsta ir liekninamųjų preparatų gamintojai. A.Kranausko pasakojimu, Amerikoje buvo ištirta apie 200 liekninamųjų maisto papildų. Nė viename iš jų nenustatyta tokio efekto. „Dažnai ant tokių gaminių pakuočių nurodoma: turite laikytis dietos, intensyviai sportuoti... Rezultatas juk būna ne nuo papildų, o nuo pagalbinių priemonių“, - sako jis.

Specialisto žodžiais, Vakarų šalyse žmonės žino, kad reklama neverta tikėti. O lietuviai? „Mūsiškiai, ypač senesni žmonės, įpratę, kad už juos galvoja valstybė. Vakarų visuomenėje yra požiūris, kad už savo sveikatą pirmiausia atsako pats žmogus“, - „Respublikai“ pasakojo A.Kranauskas.

Ir rūbai daro stebuklus

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė sako, kad nusiskundimų dėl klaidinančių sveikatos ir maistingumo teiginių sulaukiama dažnai. Už šių teiginių teisingumą pirmiausia atsako reklamos davėjas. Baudos - nuo įspėjimo iki 120 tūkstančių litų, atsižvelgiant į tai, kokia žala padaryta vartotojui.

Štai visai neseniai nubausta viena įmonė, interneto tinklalapyje pardavinėjusi liekninamuosius drabužius. Tarybos specialistų neįtikino, kad glaustinukė gali turėti tiek gydančių savybių: liekninti, mažinti nugaros, pečių linijos skausmus, netgi gerinti šlapimo pūslės, tulžies ir inkstų veiklą, gerinti virškinimą. Maža to, kaip skelbė prekės platintojai, palaidinė netgi „pakelia gimdą, normalizuoja hormonų gamybą“. O štai liekninamieji šortai „stiprina tarpvietės raumenis, todėl gerėja intymus gyvenimas“. Sveikatinamasis diržas „grąžina raumenis, sausgysles, sąnarius ir vidaus organus į anatominę padėtį“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"