Mama ir dukra

„Tu manęs nesupranti!“ – dažnai sako vaikai tėvams, tėvai – vaikams. O juk dar visai neseniai ta maža mergaitė su dviem kasytėmis ir gėlėta suknele sakydavo: „Mama, tu pati nuostabiausia...“ Kas nutiko? Kodėl per laiką keičiasi dukters santykis su mama? Deja, ne visada į gera. Kaip išvengti tarpusavio santykio „motina–dukra“ problemų ir tapti draugėmis, kurios patiki viena kitai visas paslaptis?

Psichologų teigimu, visos neigiamos gyvenimo situacijos palieka pėdsaką. Iš tiesų, augdamos mes vis labiau panėšime į savo mamas. Su savo dukromis elgiamės taip, kaip mūsų mamos elgėsi su mumis – mes kartojame jų klaidas. Banali tiesa, bet problemos šaknų reikia ieškoti vaikystėje.

Ne tokia kaip mama

Mama dažnai sakydavo: „Kokia iš tavęs mergaitė? Tu tikras vaikėzas! Ir į ką tu atsigimei?“ Na ir kas? Baisus daiktas – suplėšiau suknelę ir nusibrozdinau kelius! Tačiau vaiko galvelėn jau įsėlino baimė – aš ne tokia kaip mama, ne tokia moteriška ir švelni. Augant ši baimė virsta fobija. Dukra stengiasi būti meili ir švelni, nors jai to visai nesinori, bet juk mama sakė...
Patarimas: visos moterys skirtingos, bet tai ir yra gražu. Vieną dieną moteris gali būti angelas, kitą – nutrūktgalvė išdykėlė. Mes nenuspėjamos, todėl su mumis taip įdomu.

Neišsipildžiusių svajonių troškimas

Linkėdama dukrai vien tik gero, mama nesąmoningai (kartais tyčia) sukuria tam tikrą problemą – ji trokšta, kad būtum jos kopija, stengtumeis įgyvendinti neišsipildžiusias jos svajones ir norus. Muzikos mokykla, šokiai, gimnastika ir t. t. – tai dėl to, kad mama vaikystėje to nedarė. Bet tau tai neteikia malonumo...
Patarimas: suprask, kad būti iš išvaizdos panašiai į savo mamą ir būti jos klonu – skirtingi dalykai! Tu esi individualybė. Būk savimi. Įgyvendink savo užmojus, idėjas, norus. Gali net lankyti bokso treniruotes, jei tai tau prie širdies.

Skaudžios pastabos

Savo mamoms visada esame pačios geriausios ir gražiausios, tai kodėl jos mus užgaulioja: „Pažiūrėk, kokia tu liesa!“, „Kokios kreivos tavo kojos!“ ? O štai patys „geriausi“ žodžiai: „Ir kam tu tokia reikalinga?!“ Tarsi būtum Kvazimodo pusseserė. Tarsi joks normalus vyras nesėstų su tavimi į vieną autobusą, juolab nesiūlytų tau rankos ir širdies.
Patarimas: ugdyk savo vidinį „aš“. Mokykis save mylėti, neklausyk, ką šneka aplinkiniai. Stiprink savo vertės jausmą, įsiklausyk į save. Žinok: visi žmonės individualūs, nebūna idealių gražuolių ir visiškų pabaisų. Kiekvienas kuo nors išsiskiria iš kitų. Reikia tik atrasti savo vietą.

Slapta kritika


Judvi nuolat baratės, mama tave peikia, kad išsirinkai negražią suknelę, prastus kvepalus, negerą darbą ir t. t. Jai nepatinka tavo draugai, tavo katinas ir (neduok, Dieve) tavo vyras. Be to, ji visa tai sako ne tiesiai, bet taip, tarsi tie žodžiai jai būtų netyčia išsprūdę! Tačiau visa esybe išsiduoda, kad ją tai erzina.
Patarimas: pasikalbėk su mama kaip lygi su lygia – apie savo jausmus, tarpusavio santykius, požiūrį į gyvenimą. Nebijok pasakyti, kas tau nepatinka. Leisk suprasti, kad tavo gyvenimas – tai TAVO gyvenimas. Pasiūlyk drauge surasti išeitį iš susidariusios padėties. Pabandyk ką nors nuveikti drauge – pasivaikščioti po parduotuves, nueiti į grožio saloną. Pabandyk suprasti savo mamą. Negalėdama pakeisti padėties, ji nesąmoningai kritikuoja tave, savo dukrą, kartu linkėdama tau viso geriausio!

Nori viską žinoti

Tavo mama tiesiog gyvena tavo gyvenimu. Jai reikia viską apie tave žinoti. Ji nuolat tavęs gaili, užjaučia ir virkčioja, vos tik tave apninka prasta nuotaika, bet taip tik dar labiau tave erzina. Kai tu ant jos supyksti, ji tik dar labiau lieja ašaras ir išgyvena.
Patarimas: suprask mamą – ji bijo tapti nereikalinga dukrai, kuriai vaikystėje buvo viskas. Pasirodo, tu ir be jos puikiai apsieini! Mamai tai didelis sukrėtimas. Pasikalbėk su ja apie savo savarankiškumą ir apie tai, kaip gera, kad ji yra šalia ir į ją visada galima atsiremti.
O jeigu niekas nepadeda... Jei nerandi su mama bendros kalbos, priimk ją tokią, kokia yra, nes ji – tavo mama, ji tave pagimdė ir išauklėjo būtent tokią. Svarbiausia – atmink, kad ir tu kada nors būsi motina, ir nežinia, kaip tau seksis auklėti savo vaikus. Tad augindama dukrą atsigręžk atgal, į vaikystę, ir stenkis nekartoti tų situacijų nei žodžių, kurie keldavo tau pyktį ir žeisdavo. Būk savo dukrai draugė ir patarėja. Galbūt su dukra tapsite draugės, nors su mama draugėmis netapote.