Mano kojytės mažos

Kieme dažnai galima stebėti, kaip tėtis ar mama skubina vaiką, o jis „negirdi“, dairosi aplink, lyg būtų vienintelis šioje planetoje, arba rėkia visa gerkle it didžiausias kankinys.

Ko jis rėkia?

Vaikas tarsi nori pasakyti: aš gyvenu teisingai, tu gyvenk pagal mane - pajausk! Mažylis pyksta arba užsisklendžia, nes nesupranta, kodėl turėtų gyventi suaugusiųjų pasaulio ritmu, pagal jų išgalvotas taisykles. Pagaliau ši suaugusiųjų pastanga pati savaime jau yra nesėkminga, nes vaikas pirmiausia yra kitas žmogus. Jis turi savo pasaulį, savo ritmą. Be to, jei jūsų koja yra maždaug 105 cm ilgio, vaiko – vos 10–30 cm... Pamąstykite, ar mažyliui lengva eiti su jumis koja kojon?

Apie disharmoniją

Vaiko ir jūsų gyvenimo, judėjimo, kvėpavimo, širdies dūžių, jausmų ir kiti ritmai yra visiškai skirtingi. Įdomu, ar galėtumėte vienu metu klausytis, pavyzdžiui, Mocarto ir „Prodigy“, bei jausti darną, malonumą, patirti sielos atgaivą? Vargu... O skubindami vaikus kaip tik tai ir bandote padaryti! Tarsi norėtumėte „įkelti“ vaiką į savo ritmą. Lyg tai būtų taip paprasta, kaip spustelėti kompiuterio klavišą „insert file“. Bet čia ne kompiuteris, o tikras gyvenimas ir nuo to, kaip elgiatės su vaiku, priklauso jo raida bei tolesnis gyvenimas.

Apie didžiulę nuolaidą

Tikėtina, kad mokėtės derybų meno. Jei taip, žinote, kad derybos, per kurias gavote didžiulių nuolaidų, nėra sėkmingos, jei partneris liko nepatenkintas ir praktiškai nebenori išvis su jumis dirbti. O ką daryti vaikui? Ar jis gali susirasti kitą derybininką, sudaryti kitą sutartį, įdėti skelbimą laikraštyje: „Ieškau naujų tėvų?“ Tai utopija. Vis dėlto įdomu, ar skubinami vaikai norėtų taip padaryti? Tikėtina, kad taip. Skubėdamas, bėgdamas paskui jus vaikas tarsi daro jums, savo mamai ar tėčiui, didžiulę nuolaidą. „Išneria“ iš savo pasaulėlio ir yra įmurkdomas į pamišėliškai skubantį suaugusiųjų pasaulį. Sakote, kad stresuojate, jei jums reikia skubėti? Vaikui tai milijoną kartų didesnis stresas!

Gerbkite mažylį. Nesinaudokite savo padėtimi mėgindami gauti beprotiškų nuolaidų.

7,5 minutės

Atidžiai pažiūrėkite į savo žaidžiantį, lėtai ledus laižantį ar užsisvajojusį vaiką. Bent akimirką liaukitės galvoti apie tai, kad kažkur turite spėti. Stebėkite vaiką. Tik taip galėsite suprasti, kiek iš tikrųjų jums reikia laiko, kad įgyvendintumėte tai, ką šiandienai esate užsibrėžę. O gal... verta „nenorėti“ bent trijų šiandienos norų ir kartu su vaiku akimis nulydėti į dangų kylančius muilo burbulus? Pagainioti debesis? Pamėtyti akmenukus į upę? Jūs galite tiesiog atsisakyti skubių planų arba savęs paklausti, kas atsitiks, jei viskas bus padaryta ne iki vakaro, o pavyzdžiui, iki trečiadienio 15 val.?

Paklauskite savęs, ar tikrai svarbu atlikti darbą, įgyvendinti savo norą per 2,5 minutės? O gal... 10 minučių nieko taip jau labai nepakeis? Jei būsite nuoširdūs, paaiškės, kad 7,5 minutės nieko smarkiai nepakeičia. Palaukti galėtumėte.

Apie muziką

Dažniau kartu su vaiku klausykite Mocarto kūrybos – tai gali padėti suderinti jūsų ir jūsų vaiko tempą. Muzika vienija, o ypač tokia – turinti stebuklingą poveikį. Muzikos klausymas, dainavimas, šokis – tai gyvenimas bendru rimtu. Žodžiai nėra tiek galingi, kiek stebuklingi yra muzikos garsai.