Mažakraujyste sergančio vaiko mityba

Suvalgęs košės ar mėsos patiekalą vaikas turėtų išgerti vaisių, uogų ar daržovių sulčių (geriausia šviežiai spaustų)
Mano vaikas bus pirmokas. Jis nelabai valgus. Mieliau nei daržoves ar mėsą valgo čipsus ir saldumynus. Maniau, kad jam trūksta vitaminų. Pradėjau jų duoti, tačiau vaikui nepagerėjo. Kai gydytoja prieš rugsėjį patikrino sveikatą, paaiškėjo, jog jis serga nesunkia mažakraujyste, kurią, kaip sakė medikė, galima išgydyti pradėjus tinkamai maitintis. Ką mano sūnus turėtų valgyti, kad pasveiktų?
Danguolė (Plungė)

Vilniaus Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Dalia Adomaitienė:
- Tyrimų duomenimis, tik maždaug kas ketvirtoje šeimoje ir neretai tik kartą per dieną valgoma šviežių daržovių bei vaisių, apie keturis penktadalius vaikų kasdien valgo pieno produktų, o žuvies bei kruopų patiekalų vartoja labai retai arba iš viso nevartoja. Daugelyje šeimų vis dar galioja principas: “valgau kiek noriu ir ko noriu”.

Daugiau nei pusė vaikų užkandžiaudami pirmenybę teikia įvairiausių rūšių saldėsiams, maistiniu požiūriu nevertingiems traškučiams ar saldintiems vaisvandeniams. Kiekvienas suvalgyto maisto gramas teikia žmogui energijos, duoda organizmo veiklai palaikyti būtinų medžiagų, taigi subalansuota mityba nustatoma pagal energijos bei medžiagų poreikius. Pastebėta, jog darželinukų mityba labai skiriasi nuo mokyklinio amžiaus vaikų, kurių valgiaraštis ne toks įvairus, nesubalansuotas. Vaikas valgydamas visavertį maistą gaus gerokai daugiau vertingųjų medžiagų nei valgydamas bet ką ir vartodamas sintetinių vitaminų. Juk maisto produktuose esančios naudingos maisto medžiagos organizmo daug greičiau ir lengviau pasisavinamos už sintetines.

Verta prisiminti:

• tėvai neretai klaidingai mano, jog vaikas bus sveikesnis, jei nuolat papildomai gaus vitaminų,
• prieš duodant jų savo atžalai būtina pasikonsultuoti su gydytoju pediatru, atsižvelgti į tai, ką vaikas valgo ir kaip maistingas medžiagas pasisavina jo organizmas,
• vitaminai vaikui reikalingi tada, kai dygsta dantys, kai jis sparčiai auga ir lytiškai bręsta, kai sumažėja galimybės maitintis šviežiomis daržovėmis bei vaisiais, po ligos, kai buvo vartojama didelės plataus veikimo spektro antibiotikų dozės, sergant infekcinėmis ligomis, esant įtampai, pvz., egzaminų metu, taikantis prie naujos aplinkos, jaučiant nuolatinį nuovargį.

Augantis organizmas su maistu turi gauti įvairių vitaminų, nes jie atlieka skirtingas funkcijas: B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos formavimuisi, o vitaminas C svarbus organizmui pasisavinant geležį. Taigi suvalgęs košės ar mėsos patiekalą vaikas turėtų išgerti vaisių, uogų ar daržovių sulčių (geriausia šviežiai spaustų).
 
Nors gyvulinės kilmės geležį organizmas pasisavina greičiau nei augalinės, kasdien valgyti mėsos nerekomenduojama. Ją reikėtų keisti žuvimi, daržovių ar iš pieno produktų pagamintais patiekalais, valgyti sultinių ar sriubų, kelis kartus per dieną - vaisių ar daržovių - jie tikras vitaminų bei mineralinių medžiagų sandėlis.
 
Ir vaikai, ir paaugliai turėtų valgyti pieno produktų, nes juose gausu kalcio, būtino kaulų bei dantų formavimuisi. Praalkus geriau išgerti stiklinę kefyro ar jogurto, užkandžiauti jogurtais, šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais, javainiais.
 
Besirūpindami atžalų maitinimu kai kurie tėveliai kartais perlenkia lazdą, versdami vaikus valgyti per prievartą ir daug. Jei vaikas pavalgo darželyje ar mokykloje, visiškai natūralu, jog parėjęs namo jis nenorės pietauti ar vakarieniauti, tad nereikėtų jo ir prievartauti. Tačiau paprastai mokykloje atžalos daugiau valgo gliukozės bei angliavandenių turinčių produktų, kurie greitai “užkiša” skrandį ir numuša apetitą.

Taigi vaiką nuo mažens geriau pratinti vietoje bandelės ar sausainio suvalgyti obuolį ar morką.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė