Baiminausi, kad galiu nesusitarti su mažąja, kai gims antra dukrelė, bet nesitikėjau, kad bus taip sunku. Vyresnėlei gruodį bus dveji, auginau ją pati viena be auklių, padedant tik tetoms ir mano motinai. Prieš mėnesį gimė antroji. Ruošiau kaip išmaniau ją, kad turės sesutę. Aiškinau, kartu su pilvu kalbėjomės, glostėme gimsiančią sesutę. Grįžusi iš gimdyklos įteikiau jai lėlę - kūdikį, kad jei kas, turėsime abi po „savo“. Lėlė buvo iškart nutrenkta į šoną. Dar blogiau: vyresnioji dabar ropščiasi į mažosios lopšį, kai tik išsikeliu kūdikį. Kai ją maitinu, stumia mažąją, kai nešioju, net rauda iš pasipiktinimo, prašosi irgi ant rankų. Negana to, vėl pradėjo „krauti“ į kelnes, nors pampersus jau buvome pamiršusios. Mato, kad sesutei keičiamos sauskelnės, protestuoja, kodėl jai ne. Ką daryti? Bijau, kad patrūksiu – pykstu ir ant dukros, ir ant vyro, nes pradedu nebepasitikėti savimi. Vyras dirba nuo ryto iki vakaro, kai gali, stengiasi vyresniąją palepinti, man duoti atsipūsti, bet mūsų vyresnioji tampa tiesiog nevaldoma.
Rita, 30 m.

Konsultuoja vaikų ir paauglių psichoterapeutė-psichiatrė
Dalia Minelgienė:

- Tokia audringa vyresniojo vaiko reakcija yra natūrali, nes jam tenka nulipti nuo pjedestalo. Juk iki šiol visas dėmesys buvo vyresniajai mergaitei, todėl naujoji situacija jai labai skausminga. Mamytei galbūt reikėtų paprašyti pagalbos, nes labai svarbu vyresnei dukrytei skirti kuo daugiau dėmesio: kartu su ja pažaisti, išeiti pasivaikščioti. Galbūt mažąją lauke galėtų pavežioti vyras ar kas kitas. Maitindama mažąją motina galėtų priglausti ir vyresnėlę.

Labai svarbu rodyti vyresniosios dukros pranašumą. Natūralu, kad kūdikėlis dažniau imamas ant rankų, liūliuojamas. Vyresniajai prasideda vadinamoji vaiko regresija, kada jis grįžta į tą amžių, kai jam buvo saugu, visas dėmesys buvo jam. Pavydo scenos yra tikrai normalios ir mama dėl to neturėtų labai išgyventi, tiesiog akcentuoti dėmesį vyresnei dukrytei. Kad ji suvoktų, jog mama liko ta pati, jos jausmai - tie patys, kad vaiko neužpultų pasąmoninės baimės, jog jis elgiasi ne taip, nebetinka mamai.
Labai svarbi tėvelio pagalba, bent tada, kai jis grįžta iš darbo. Jis galėtų perimti rūpinimąsi mažyle: mama naujagimę galėtų pamaitinti, o tėvelis - pabandyti užmigdyti kūdikėlį, kad mama galėtų atsiduoti vyresniajai dukrytei.

Bet kartoju, kad mamytei svarbiausia akcentuoti vyresniosios dukrelės privalumus: “Esi didelė mergaitė ir už tai mes galime su tavimi išeiti pasivaikščioti, kartu į parduotuvę. Ar tu gali padėti man gaminti valgyti? Ar mes galime pažaisti ir tu išmokysi sesę?”. Yra labai daug gerų bruožų, kuriais pasižymi vyresnioji ir ko dar negali daryti mažylė. Iš tiesų svarbu kuo dažniau girti vyresniąją, skatinti: “Kaip šaunu, kad tu moki ant puoduko daryti!”

Svarbu nesakyti vyresnėlei, kad ji yra augesnė, todėl nebegali kažko daryti. Mokykitės girti, neprimetant atsakomybės. Nebarkite, kad nerėkautų, nes mažylė miega, neprašykite pagalbos aiškindama, kaip esate pavargusi - tai traumuoja vaiką. Stabdomas jo augimas, spontaniškumas. Kai vaikas baramas, natūralu, kad ir gimsta neapykanta mažylei, kuris užima tavo vietą ir dargi okupuoja visą mamos dėmesį.

 

Lietuvos sveikata