Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje 2010-aisiais metais atliktos unikalios operacijos ar atrasti nauji gydymo būdai.  Kokie įvykiai sulaukė didžiausio susidomėjimo?

1. Vokiečių medikai tvirtina nugalėję ŽIV

Vokiečių mokslininkai  kaulų čiulpų transplantacija gydę vėžiu sirgusį dar ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusį pacientą, paskelbė išgydę jį nuo ŽIV. Ligoniui, infekuotam ŽIV, donoro kaulų čiulpai buvo persodinti 2007 metais. Praėjusius beveik keturiems metams po  operacijos, virusas vyro organizme dingo. Manoma, kad donoro genetinė mutacija suteikė ligoniui imunitetą nuo ŽIV. Jei šis gydymo būdas bus patvirtintas kaip veiksmingas, tai artimiausiu metu gali būti išrasti vaistai nuo AIDS.

2. Lietuvoje kovoti su vėžiu jau galima ir be peilio

Kauno medicinos universiteto klinikose pradėtas taikyti naujas pažangus ir labai efektyvus onkologinių ligonių gydymo metodas – radiochirurgija. Tai daug subtilesnis, sudėtingesnių technologijų, nei naudoti iki šiol, spindulinės terapijos metodas. Aukštos energijos fotoninių spindulių pluoštai nukreipiami į tiksliai išmatuotą ir apibrėžtą naviką, jį sunaikinant ir nepažeidžiant nė milimetro sveikų greta esančių audinių. Metodas taikomas, kai navikas yra anatomiškai sudėtingose, chirurgijai ar įprastinei spindulinei terapijai neprieinamose vietose. Dažniausia – galvos srityje.

3. Lietuvos medikai ryžosi persodinti inkstą, kai pacientės ir donorės kraujo grupės nesutapo

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai ryžosi sudėtingai, iki šiol tik 4-iose Europos šalyse atliekamai operacijai: persodinti inkstą, kai pacientės ir donorės kraujo grupės nesuderinamos. Laukiantieji inkstų persodinimo sako, kad ši operacija pralaužė ledus liūdnai statistikai - dabar po sėkmingos operacijos gydytojai skaičiuoja, kad per metus pavyks dvigubai daugiau žmonių išvaduoti iš sunkios ligos ir transplantuoti gyvų donorų inkstus.

4. Britanijoje išbandyta vakcina, nuo gripo sauganti visą gyvenimą

Didžiojoje Britanijoje sukurta ir sėkmingai išbandyta vakcina nuo gripo, kuri leidžia pasiskiepijusiam žmogui visam gyvenimui įgyti imunitetą įvairioms gripą sukeliančio viruso padermėms. Vakciną, pavadintą „FLU-v“, sukūrė britų kompanija „SEEK“, kuri specializuojasi inovacinių vaistinių preparatų tyrimų srityje.

5. Mokslininkai įminė kiaulių gripo paslaptį

Vanderbilto universiteto (Tenesio valstija) nustatė, kodėl nuo kiaulių gripo miršta jauni žmonės, o senjorai šiai ligai yra gana atsparūs.

Garbaus amžiaus žmonės yra atsparesni kiaulių gripui todėl, kad jaunystėje jie buvo susidūrę su panašiu virusu ir įgijo jam atsparumą. Panašus į H1N1 gripo virusas siautė nuo 1918 beveik iki 1960 metų Ispanijoje. Žmonės, kurių amžius yra tarp 20 ir 50 su šiuo virusu nebuvo susidūrę, tuo tarpu  vyresnių žmonių organizmas tapo labiau atsparus šiam virusui. Būtent dėl to žmonių, kurių amžius yra tarp 20 ir 50 kūno „atmintis“ apie kitų rūšių viruso bakterijas sužadino antikūnius, kurie pavojingai reagavo su kiaulių virusu, o tai pakenkė jų plaučiams.

6. Devynmetei ranką prisiuvo prie kojos

Kinijoje 9-erių mergaitei nutraukta ranka trims mėnesiams buvo prisiūta prie jos kojos. Ranka buvo labai smarkiai sužalota ir dėl to jos nebuvo galima prisiūti įprastoje vietoje.

Siekdami išsaugoti rankos gyvybingumą gydytojai prisiuvo ją prie kojos blauzdos. Dabar plaštaka prisiūta prie mergaitės rankos. Mergaitė gali vėl judinti savo riešą, rankos kraujotaka normali.

Manoma, kad ateityje po daugelio fizioterapijos seansų ranka bus galima atlikti daug dalykų ir net vairuoti automobilį. Mergaitė neteko rankos, kai liepą pakeliui į mokyklą ją pervažiavo traktorius.

7.  Organų transplantacijoje – naujos technologijos

Ispanų mokslininkai pristatė naują technologiją kurti dirbtinius organus transplantacijai naudojant kamienines ląsteles. Pasak mokslininkų, tai turėtų labai sumažinti riziką, jog persodintas organas bus atmestas.

Naujų dirbtinių organų gamyboje bus naudojamos širdies, kepenų ar kito reikalingo organo, netinkamo transplantacijai, „pamatai“.  Kamieninės ląstelės pritaikomos pacientui, kurios padeda organui ataugti. Taip ląstelės dalinasi DNR ir greičiau pritampa prie organizmo .Anksčiausiai šią technologiją naudoti bus galima po penkerių metų. 

Mokslininkai teigia, kad neliks dviejų problemų: donorų trūkumo ar organų, tinkamų transplantacijai, trūkumo ir paciento organizmo naujojo organo atmetimo reakcijos.

8. Vaikui pirmą kartą implantuota nuolatinė dirbtinė širdis

Italijos medikai pirmą kartą 15-mečiui pacientui implantavo nuolatinę dirbtinę širdį. Operacija truko 10 valandų. Implantuota dirbtinė širdis pacientui turėtų tarnauti nuolat, o ne laikinai, kaip būdavo iki šiol. Tai - pirmoji tokios rūšies operacija, po kurios, kaip tikimasi, implantas turėtų užtikrinti "normalų" paciento gyvenimą 20-25 metus. Tokios operacijos iki šiol buvo atliekamos tik suaugusiems žmonėms.

9. Atlikta pirmoji vieno pjūvio laparoskopinė operacija vaikams

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) vaikų chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko laparoskopinę tulžies pašalinimo operaciją per vieną pjūvį. Operuotos dvi mergaitėms.

Nors laparoskopinė cholecistektomija jau yra tapusi „auksiniu standartu“ net ir vaikams, tačiau vieno pjūvio operacija vaikams iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta. Iki šiol vieno pjūvio tulžies pašalinimo operacijos Lietuvoje buvo atliktos tik keliems suaugusiems.
 
Medik