Paskutinėmis balandžio dienomis šalį užklupę netikėtai vasariški orai privertė nusimesti šiltus rūbus. Saulės išsiilgę žmonės nugulė jūros, ežerų pakrantes. Tokie gamtos pokštai, kai dar nespėjus visiškai sužaliuoti medžiams, jaučiamės lyg vidurvasarį, gali tapti tikrais spąstais, teigia medikai. Metų laikų kaita, kai vėsų orą staiga keičia karštis, o šį – nakties šalnos, nelengvas išbandymas organizmui. Dar sunkiau šias permainas ištveria turintys jautresnę vegetacinę nervų sistemą, linkę dažnai nerimauti, itin pareigingi ir daug iš savęs reikalaujantys žmonės. 

 

„Šiuo metu būtina itin tausoti ir saugoti save. Balandžio pabaiga ar gegužės pradžia – dar nėra vasara, todėl tikrai dar ne laikas nuogiems gultis ant nespėjusios įkaisti žemės, maudytis šaltame ežere. Tai gresia peršalimu, kvėpavimo takų, inkstų ligomis“, - perspėjo Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Šalkauskienė. Ji patarė neskubėti mėgautis saulės voniomis – tai gali pakenkti labiau nei galvojame. Dabar saulės aktyvumas labai didelis, toks jis išsilaikys iki gegužės pabaigos, todėl medikė patarė degintis nuo 15 minučių iki valandos ir ne ilgiau. Dar budresni turėtų būti sergantieji lėtinėmis ligomis, jų imunitetas jau savaime silpnesnis nei sveikų žmonių.

Laikas, kai termometro stulpelis šokteli nuo kelių laipsnių šalčio naktį ir ankstyvą rytą iki 25 laipsnių ir daugiau dieną, dažną išmuša iš vėžių. Žmonės nebežino, kaip apsirengti, kad nebūtų šalta, tačiau ir neperkaistų, todėl lengvai peršąla, skundžiasi nuolat perštinčia gerkle, varvančia nosimi, nesibaigiančiu kosuliu, neretai vargina akių uždegimas,  sąnarių skausmai.

„Ne atšalimas yra ligų priežastis, o perkaitimas“, - tvirtino Vilniaus Moterų klinikos vedėja Lina Digrienė. Sveikatai itin kenkia skersvėjis, kurį mėgstama sukelti norint išvėdinti įkaitusias patalpas. Susirgti labai lengva ir sukaitus bei išsirengus išlipus iš mašinos.

„Organizmui daug sveikiau būti vėsesnėje aplinkoje. Tie, kurių namuose oro temperatūra gerokai viršija 20 laipsnių, serga daug dažniau, nes karštis silpnina imunitetą – visa šeima ištisai skundžiasi kosuliu, sloga, ypač jautriai reaguoja vaikai. Optimaliausia – 18 laipsnių temperatūra, joje vaikai auga sveikesni“, - tikino E. Digrienė.

Šiomis dienomis, kai organizmui tenka prisitaikyti prie drastiškų orų permainų, medikų teigimu, turėtume sau būti atlaidesni – leisti ilgiau pamiegoti ir pailsėti, dažniau gerti skysčių. Ypač tai patartina žmonėms, kurių vegetacinė nervų sistema jautresnė. Tai žmonės, kurie visada siekia geriausio rezultato, yra be galo tvarkingi ir pareigingi, linkę išgyventi dėl kiekvienos, net ir visai menkos, nesėkmės, dažnai jaučia nerimą, yra nekantrūs. „Tokie žmonės labai aktyvūs, jie daugiau padaro, ir viską jaučia ryškiau nei kiti – ir džiaugsmą, ir liūdesį. Šiems žmonėms reikia daugiau laiko adaptuotis prie besikeičiančio metų laiko. Jiems būtina laikytis darbo ir poilsio režimo, kitaip gresia pervargimas, pasireiškiantis padažnėjusiu pulsu, kraujospūdžio svyravimais, silpnumu, įtampos galvos skausmais, skrandžio negalavimais“, - vardijo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.

Jautresniems žmonėms ypač svarbu tuo pat metu gultis ir keltis. Atsigulti patariama iki vidurnakčio, tuomet miegas būna gilesnis, geriau pailsima. Miegoti šiuo laiku reikia ne mažiau kaip 8 valandas.

Gydytojai primygtinai rekomenduoja šiuo nelengvu organizmui metu pasportuoti. 3 kartus per savaitę po 45 minutes skirti maloniai treniruotei. „Reikia rinktis tai, kas malonu – bėgimą, plaukiojimą, važinėjimą dviračiu. Jautriųjų grupei nepatarčiau užsiiminėti komandiniu sportu, kur tenka varžytis ir lenktyniauti, nes šie žmonės žūtbūt siekia laimėti ir gali persitempti, taigi tokia treniruotė labiau pakenktų nei padėtų.

Eglė Petkutė

Lietuvos sveikata