+1
-0
+1

Kada nors menopauzė ištiks kiekvieną iš mūsų. Nereikia baidytis informacijos ir ironizuoti: „man nėra trisdešimties, dar anksti į močiutes pretenduoti“. Ar žinote, kad prasidėjus menopauzei, lieka dar trečdalis gyvenimo, o dauguma moterų ją pajunta ankščiau nei įprasta? Laikas prabėgs nepastebimai ir net nesuprasite, kad TAI pasiekė ir jus.

Kas yra menopauzė ir klimaksas?
Menopauzė – paskutinės menstruacijos moters gyvenime. Periodas prieš menopauzę ir po jos vadinamas klimaksu. Šiuo laikotarpiu dauguma moterų jaučia fizinį ir dvasinį diskomfortą dėl pasikeitimų organizme.

Kada ir kodėl ištinka menopauzė?
Vidutiniškai menopauzė pasireiškia 51 moters gyvenimo metais, tačiau kai kurios susiduria anksčiau (kartais 40, rečiau – iki 40 metų). Sumažėja kiaušidžių veiksmingumas ir prigimtinių hormonų (estrogenų ir progesterono) gamyba.

Trys menopauzės periodai
1. Priešklimaksinis. Dažniausiai pasireiškia 40 metų moterims, kai sumažėja estrogenų kiekis. Per ateinančius dešimt metų menstruacijos tampa nereguliarios, keičiasi išskyrų požymiai. Pavyzdžiui, vieną mėnesį jų gali būti ypač mažai, o kitą – labai gausiai.
2. Menopauzė. Estrogeno lygis stipriai krinta ir menstruacijos baigiasi. Šis periodas tęsiasi apie 12 mėnesių po paskutiniųjų mėnesinių. Dažniausiai tai nutinka 51 gyvenimo metais.
3. Postmenopauzė. Šis periodas prasideda po 12 mėnesių nuo paskutiniųjų mėnesinių.

Kas vyksta klimakso metu?
Karščio antplūdžiai, gausus prakaitavimas naktį, padažnėjęs širdies plakimas, nemiga, nuovargis, nereguliarios menstruacijos – pagrindiniai klimakso simptomai. Taip pat atsiranda psichologinių problemų: prislėgta nuotaika, nerimas, irzlumas, kartais net mirties troškimas. Klimaksas apsunkina moters santykius su šeimos nariais, giminaičiais, kolegomis ir draugais. Be to, estrogenų trūkumas turi įtakos lytinių organų gleivinės sausumui, o tai sukelia nemalonų skausmą, deginimą arba kraujo išskyras lytinių santykių metu.
Praėjus 3–5 metams po menopauzės estrogenų trūkumas gali sukelti osteoporozę – kaulinių audinių nykimą. Dėl šios ligos kyla grėsmė susilaužyti kaulus. Estrogenų trūkumas moters organizme nuo 45 metų – viena iš kraujagyslių aterosklerozės priežasčių, dėl kurios vystosi stenokardija, kyla miokardo infarkto ir insulto grėsmė.
Gera naujiena! Apie 12 procentų moterų per menopauzę nejaučia jokių simptomų, išskyrus menstruacijų pabaigą. Jūs galite būti viena iš jų.

Kaip sušvelninti karščio antplūdžius?
Estrogeno kiekio sumažėjimas sukelia kraujo antplūdžius į viršutinę kūno dalį ir veidą. Moteris jaučiasi taip, lyg ją būtų užliejusi karščio banga ir gausiai prakaituoja. Tos, kurios stengiasi kontroliuoti antplūdžius, gali tik pakenkti sau. Vietoj pastangų nugalėti karštį, vertėtų kuriam laikui palikti pradėtus darbus, prisėsti ir atsipalaiduoti. Leiskite karščiui pro jūsų kūną praslinkti kaip bangai. Antplūdžių dažnumą sumažinti padės vitamino E vartojimas.

Kas yra pakaitinė hormonų terapija? Pakaitinė hormonų terapija – trūkstamų hormonų kompensavimas. Kai pavyksta atkurti normalų hormonų kiekį organizme, klimakso simptomai sumažėja. Antplūdžiai tampa retesni ir ne tokie skausmingi. Be to, pakaitinė hormonų terapija užkerta kelią tokiems klimakso padariniams, kaip osteoporozė ar širdies ir kraujagyslių susirgimai.   Ar kraustausi iš proto? Kelis kartus per naktį pabundate išmušta šalto prakaito, bėgate į vonią, grįžtate, vėl pajuntate karščio antplūdį, dar kartą lekiate į vonią... kaip jausitės ryte? Negalite susikaupti dirbti, o nemalonūs pojūčiai ir skausmai per lytinius santykius trukdo jaustis visaverte moterimi? Tai atsispindi jūsų nuotaikoje. Išoriniai klimakso simptomai neretai sukelia diskomfortą, moterys tampa irzlios, jaučia neapykantą aplinkiniams, užsisklendžia. Pagrindinis tokios būsenos kaltininkas – mažas estrogeno kiekis organizme. Iš moterų, kurias ištiko menopauzė, galima išgirsti tokių išpažinčių: „Aš maniau, kad kraustausi iš proto. Vieną akimirką būdavau niūri, kitą – jaučiausi laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Liūdesys virsdavo tragedija. Juokingi dalykai sukeldavo isteriją. Negalėjau kontroliuoti emocijų. Šiurkščiai atsikirtinėdavau draugams. Man buvo sunku parodyti geranoriškumą net tiems žmonėms, kuriuos labai branginau.“ Nuomonė, kad per menopauzę gali išsivystyti rimta depresija – mitas. Moterys, kurios perėjo šį gyvenimo tarpsnį, nėra ūmesnės, labiau apatiškos ar irzlesnės nei buvo prieš tai. Depresijai lengvai pasiduoti gali tik tie, kurie apskritai gyvenime yra linkę į panašią savijautą.   Padėkite man nepastebėti menopauzės pradžios Kad ir kaip būtų keistą, tačiau būtina žinoti, kad menopauzė jau atėjo ir laikas kaupti vitamino E ir kitų svarbių medžiagų atsargas. O jei yra būtinybė, vertėtų imtis pakaitinės hormonų terapijos. Tačiau visa tai darykite be pašalinių minčių apie artėjančią senatvę ir isterijų dėl menstruacijų pabaigos.


iMed / Moters savaitė