+0
-2
-2
Mergaičių ir berniukų skirtumai nuo pradžių pradžios

Kada mergaitė tampa mergaite, o berniukas – berniuku? Kai spermatozoidas su X arba Y chromosoma apvaisina kiaušinėlį, ar kūdikiui jau vystantis mamos pilvelyje? Ar berniukai ir mergaitės skiriasi tik tuo, ką matome plika akimi? Šia tema pasaulio mokslininkai seniai diskutuoja. Jūsų dėmesiui – keli įdomūs atradimai.

Hormonų audros

Kokios lyties yra šešių savaičių vaisius, neįmanoma pasakyti. Tik praėjus šešioms septynioms savaitėms po apvaisinimo pradeda formuotis vaiko lytis. Nors ir kokia būtų apvaisintos ląstelės genetinė prigimtis, vyriškosios giminės vaisius vystosi tik tada, kai jo organizme atsiranda vyriškųjų hormonų (pirmiausia testosterono). Jie kūnui „paliepia“, kad šis nevystytų moteriškųjų lytinių organų, o aktyvintų vyriškuosius. Šio vyriškojo hormono dozė yra labai didelė – šiuo metu jo lygis yra keturis kartus didesnis nei per visą vėlesnį vaikučio gyvenimą. Jeigu vaisius yra genetiškai moteriškas, vystosi moteriškieji lytiniai organai.

Pirmosiomis savaitėmis po apvaisinimo gemalas yra pasiruošęs visiems gyvenimo atvejams – gali tapti ir berniuku, ir mergaite. Dažniausiai vaisius su chromosomomis XY pradeda vystytis kaip berniukas, o su XX chromosomomis – kaip mergaitė.

Smegenys turi lytį

Naujagimis pasaulį išvysta jau turėdamas savybių, būdingų jo lyčiai, taigi smegenų pamatas jau egzistuoja. Įgimtos savybės gali būti stiprinamos arba slopinamos, tačiau yra skirtumų, kurių neįmanoma nepastebėti.

Lyčių skirtumai išryškėja dar naujagimystėje. Atrodo, kad mergytės ir berniukai tuos pačius dalykus mato, jaučia ir išgyvena skirtingai, nevienodai į juos reaguoja. Įdėmus stebėtojas kūdikio lytį galėtų nustatyti ne tik pagal šliaužtinukų spalvą.

Praėjus vos kelioms valandoms nuo gimimo mergytės tampa jautresnės lytėjimui. Mergyčių ir berniukų rankų jautrumo skirtumai yra stulbinantys – net jautriausias berniukas yra mažiau jautrus už mažiau jautrią mergytę! Mergaitės jautresnės garsams – tie patys garsai joms atrodo esą net dukart garsesni nei berniukams. Galbūt todėl triukšmingoje aplinkoje kūdikiai mergaitės yra kur kas neramesnės ir greičiau suirzta nei berniukai.

Mergaitės – „plepesnės“

Mergaites lengviau nuraminti dainuojant dainelę ar šnabždant tylius žodelius. Atrodo, kad jos greičiau suvokia žodžiu perteikiamą emociją, o ne žodžio reikšmę. Nuo pirmų dienų labiau domisi kitais žmonėmis ir mielai su jais bendrauja. Tyrimai rodo, kad mergaitės dvigubai ilgiau žiūri į suaugusį žmogų, nei berniukai, ypač jei suaugysis kalba.

Mergaitės mieliau „kalba“, kai jų klauso suaugęs žmogus. Berniukai ne mažiau kalbūs, o vienodai entuziastingai „kalbina“ ir žaisliukus, ir žmones. Kad mergytės labiau domisi kitais žmonėmis, tampa vis labiau akivaizdu joms augant. Jau keturių savaičių panelytė pažįsta savo mamą nuotraukoje! Tokio amžiaus berniukai šitokio gebėjimo paprastai dar neturi. Mergaitės greičiau mokosi kalbėti, jų žodynas gausesnis, turi mažiau bėdų dėl gramatikos. Paprastai, kai mergytė užpučia trečią gimtadienio torto žvakutę, supranta net 99 proc. to, ką kalba suaugusieji. Tokį lygį berniukai pasiekia tik po dvejų metų.

Vyrams patinka nuotykiai

Tyrimai rodo, kad berniukai pirmomis gyvenimo savaitėmis mažiau miega ir yra aktyvesni. Kai pradeda savarankiškai vaikščioti, berniukai mieliau eksperimentuoja ir tyrinėja aplinką. Galbūt todėl, kad yra raumeningesni, berniukai labiau mėgsta bėgioti ir dažniau rizikuoja. Berniukai rečiau ieško mamos paguodos.
Berniukas ieško naudos, mergaitė – gerų emocijų

Darželyje berniukai ir mergaitės žaidžia atskirai. Į grupę atėjus naujam vaikui mergaitės parodo daugiau dėmesio, berniukai – gan abejingi. Jei naujokas norės prisidėti prie berniukų grupės, šie susierzins, o mergaitės sutiks džiaugdamosi. Berniukai naujoką priims, jeigu iš jo turės kažkokios naudos, mergaitės – jei bus tiesiog mielas. Berniukai dažniau ieško vyresnių draugų, mergaitės mielai žaidžia su jaunesniais. Mergaitės atsimena savo kolegų vardus, berniukai dažnai juos pamiršta arba vardo net nepaklausia. Mergaitės geba suprasti ne tik tai, ką jaučia mama, senelis ar grupės draugė, bet ir knygos ar filmuko herojų jausmus.

Vaikiški žaidimai

Žaidžiantiems berniukams reikia daugiau erdvės nei jų bendraamžėms. Berniukai mielai stato, konstruoja, važinėja įvairiomis „transporto“ priemonėmis ir žaidimui naudoja visokius po ranka pasipainiojusius įrankius. Mergaitės dažniau sėdi kambario kamputyje, kuriame žaidžia ir daug kalbasi. Darželinio amžiaus berniukai prisigalvoja žaidimų, kai reikia kovoti, parodyti jėgą. Mergaičių žaidimai jausmingesni. Kai žaidžia berniukai, būna aišku, kuris laimėjo, o kuris pralaimėjo. Mergaitės žaisdamos dalijasi vaidmenimis ir visada būna aiški laiko seka: dabar, paskui...

Mergaitės mielai žaidžia su lėlėmis. Berniukai lėlę (jei nieko kita neras po ranka) su džiaugsmu pavers ateiviu iš kosmoso ar keista transporto priemone. Berniukai dažniau susidomi, iš ko padaryti žaislai, kaip jie sukonstruoti, kaip juos panaudoti įvairiems žaidimams. Jie linkę žaislus išardyti. Mergaitės tai daro gana retai. Tačiau tai nereiškia, kad berniukai yra linkę viską tik ardyti. Išardę jie taip pat noriai žaislus surenka atgal.

Berniukų grupės paprastai gausesnės, jose aiški hierarchija. Berniukams reikia įrodyti savo jėgą: jie rizikuoja, provokuoja, siekia akibrokštų, demonstruoja savąjį „aš“ ir... slepia silpnybes. Mergaitėms kur kas svarbiau, kad grupė neiširtų, jos rūpinasi draugyste, intymiau ir nuoširdžiau bendrauja.

Stipriosios savybės

Mergaitės

* turi gerą vaizdinę atmintį
* sugeba skrupulingai skaičiuoti
* yra atsakingos

Berniukai

* gerai orientuojasi erdvėje
* geba spręsti įvairias užduotis

MAMOS NUOMONĖ

5 m. Adrijanos ir 2,4 m. Kornelijaus mama Dovilė:

„Mano vyresnėlė Adrijana kūdikystėje buvo labai dirgli. Mažai miegodavo, ją pažadindavo menkiausias garsas. Mes buvome įpratę vaikščioti pirštų galiukais, nieko nedirbti, kai miegodavo. Dukterį erzindavo aukštesnio tono garsas. Kornelijus miegojo ir miega labai gerai. Užmiega net ir esant triukšmingai aplinkai ir bet kokiomis sąlygomis. Pritariu ir teiginiui, kad mergaitės labiau linkusios į dainas. Adrytė labai mėgdavo suptis arkliuku. Tačiau vien supti nepakakdavo, tekdavo išdainuoti visas dainas. Tikdavo ir meilės, ir patriotinės. Sūnus tik dabar pradeda domėtis dainomis: suklūsta, paklauso. Adrijana sulaukusi 1,7 mėn. pradėjo kalbėti sakiniais, o Kornelijui iki 2 m. pakako penkių žodžių: mama, tėtis, brrr… (mašina), ne ir noriu. Kai Adrijanai prasidėjo „kodėlčiuko“ amžius, viską reikėdavo išsamiai išaiškinti. Pavyzdžiui, kai paklausdavo, kodėl negalima eiti degant raudonai šviesoforo šviesai, tekdavo vos ne visas eismo taisykles išaiškinti, kol suprasdavo ir nurimdavo. Dabar Kornelijui „kodėlčiaus“ amžius, bet jam pakanka vienu dviem žodžiais paaiškinti ir daugiau neįdomu. Galiu paprieštarauti teiginiui, kad mergaitėms labiau patinka žmonės. Pavyzdžiui, mano Adrijanai reikėjo tik mamos, o Kornelijus bėga prie kiekvieno, sveikinasi, kalbina. O štai nuotykiai mūsų šeimoje labiausiai rūpi Adrijanai. Visi jos draugai yra berniukai – tai su jais bėgioja, žaidžia. Jai labai svarbu laimėti. Lėlės nerūpi. Su lėlėmis žaidžia mažasis Kornelijus: jas maitina, yra jų tėtis. Tiesa, kad ir kokį daiktą sūnus nusitvertų, paverčia mašina. Ardyti žaislus mėgsta abu, bet sudėti atgal nesiveržia nė vienas. Ir paguodos labiau reikia Kornelijui. Jis ateina, prisiglaudžia, nori būti glostomas. Adrija, jei parklumpa, neverkia, nesiguodžia. Manau, kaip tik moterys yra stipresnės, o vyrai lepesni. Šiuo požiūriu mano vaikai puikiai atspindi lyčių skirtumus.“