Mergaitės ir berniukai

Sako, mergaites lengviau auginti, nes švelnesnės. Berniukai lepesni, jiems dažniau raižo pilvelį. Tiesa tai ar pramanai?

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė

Berniuku ir mergaite mokomės būti
Tiesa. Nors gimstame jau būdami tam tikros lyties, tačiau būti vyru ir moterimi mokomės. Todėl maži vaikai, stebėdami suaugusiuosius, mokosi tam tikrų elgesio taisyklių. Mergytė stebi savo mamą ir kitas „mokytojas“, berniukai – vyrus. Jei šeima darni, vaikučiai mato, kad vyras yra santūrus, labai stiprus, viską sugebantis ir patikimas, o moteris – globėjiška, švelni ir jausminga. Mažylis, matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos lyties atstovai, stengiasi būti panašūs į savo lyties tėvą. Todėl berniukams ypač žalinga augti šeimoje be tėčio, nes neturi iš ko pasimokyti būti vyrais. Darželyje juk būna su auklėtoja, mokykloje dauguma mokytojų taip pat – moterys. Jei po skyrybų berniukas bendrauja su tėčiu, tai geriau negu nieko. Tačiau vaikui tiek įgūdžių gali būti per mažai. Įtakos berniukui gali turėti taip pat ir senelis, mokytojas, treneris –žodžiu, žmogus–autoritetas.

Blogai, kad berniukas žaidžia su lėle

Mitas. Tiek vyrai, tiek moterys turi ir vyriškąjį, ir moteriškąjį pradą. Todėl mažas berniukas, kuris turi daugiau moteriškų bruožų, gali mielai žaisti su lėlėmis. Tai tikrai nėra blogai ir negalima drausti tokių žaidimų. Užaugęs jis galbūt bus švelnesnis ir jautresnis, mokės labiau atjausti artimą. Vaikai natūraliai pasirenka, ką žaisti. Paprastai berniukams reikia agresyvesnės veiklos, pavyzdžiui, palenktyniauti, pasirungti, pademonstruoti jėgą. Jie mielai pašaudo žaisliniais šautuvais, kuriuos niekieno nemokomi sugeba pasidaryti kad ir iš paprasčiausios lazdos. (Mergaitė, laikydama rankoje tą pačią lazdą, greičiau įsivaizduos, kad tai burtų lazdelė arba šaukštas sriubai maišyti). Berniukai mielai konstruoja, stato namus ir pilis. Mergaitės, priešingai, paprastai nelabai mėgsta dėlionių, tačiau jau nuo mažens mielai žaidžia šeimą.

Mergaitė lėlę čiūčiuoja instinktyviai

Ir tiesa, ir mitas. Mažutė mergaitė, gautą dovanų lėlę glaudžia, myluoja, čiūčiuoja. Tai gali būti iš dalies instinktyvu. Lėlė, atrodanti kaip kūdikis, mergaitei sukelia natūralų poreikį globoti ir rūpintis. Antra vertus, vaikučių atmintis yra fotografiška, kartą pamatę gali tiksliai atkartoti kokį nors judesį ar veiksmą. Todėl mergaitė, supdama savo lėlę, gali mėgdžioti ir mamą.

„Vyrai“ neverkia
Mitas. Beje, dar populiarus mūsų visuomenėje. Jei neverkia vyrai, neleidžiame verkti ir berniukams. Tokių „vyriškumo“ pamokėlių galima išvysti visur. Mažas berniukas parpuola, susitrenkia, jam skauda, todėl ima gailiai verkti. Tačiau tėtis ar mama tuoj pat sudrausmina: „Taip negražu, tu – vyras, o vyrai neverkia.“ Bet tėvai neatsižvelgia į tai, kad jis – tiesiog mažas vaikutis, kuriam labai labai skauda kojytę. Ir visiškai nieko keista, kad verkia. Kai subarame, kad verkti bjauru, berniukui skauda ne tik kūną, bet ir sielą. Mažyliui atrodo, kad jo jausmai tėvams visiškai nesvarbūs.

Mergaitė nesikarsto medžiais
Ir tiesa, ir mitas. Vaikai nėra vienodi. Skiriasi ne tik jų lytis, bet ir temperamentas. Tad nors paprastai žaidžia su lėlėmis, kartais mergaitės elgiasi kaip tikros padaužos. Visą vasarą tupi medžiuose, karstosi tvoromis ir iš rankų nepaleidžia šautuvo. Dažnai mergaitė, turinti vyresnių brolių, nori būti į juos panaši, kartu su jais žaisti. Mažylė mato, kad broliukai elgiasi gana agresyviai, tad ir ji nuo jų neatsilieka. Ateityje ji galbūt geriau sugebės pakovoti dėl savo vietos gyvenime. Kitaip elgiasi ta, kuri turi vieną ar kelis jaunesnius broliukus. Tuomet savimi nesugebantys pasirūpinti berniukai sužadina globėjiškus instinktus ir mergytė iš visos širdies imasi globos. Nieko bloga, jei ji mielai birbina mašinytėmis. Svarbu, kad tai teikia jai malonumo. O svarbiausia, kad tėvai nedraustų žaisti tokiais žaislais, kurie vaikams patinka.

Mergaitės išgyvena Elektros, berniukai – Edipo kompleksą
Tiesa. Ir mergaitės, ir berniukai, kai jau sugeba sąmoningai atskirti savo lytį (tai įvyksta apie trečiuosius gyvenimo metus), patiria vadinamąjį Edipo ir Elektros kompleksą. Berniukai įsimyli savo mamytes ir nori jas vesti, o mergaitės pasiryžusios tekėti už tėčio. Šis pirmasis meilės „nuotykis“, kai mažyliai varžosi su tėvais dėl kurio nors jų dėmesio, turėtų baigtis mažųjų pralaimėjimu. Tačiau tam turi būti geri tėvų santykiai. Blogai, jeigu vienas jų yra labai silpnas ir vaikas pasijunta nugalėtojas. Įsivaizduokime, kad tėtis, šeimos galva, yra „nevykėlis“ (na, taip mama jį vadina) arba tiesiog taip užsiėmęs, kad namie retas svečias. Kai tėvo vaidmuo šeimoje labai mažas, berniukas jaučiasi nugalėtojas ir mano esąs mamos partneris. Tokią mažylio nuostatą dažnai, nors ir nesąmoningai, dar sustiprina mama, pavyzdžiui, sakydama: „Koks tu šaunuolis, kaip man padedi“, „Tėtis niekaip nesugebėjo išsiurbti kambario, o tu, tikras vyras, išsiurbei.“ Negerai, kai mažas vaikas nepatiria nesėkmės kovodamas dėl vietos po saule, nes suaugęs gali turėti bėdų bendraudamas tiek su moterimis, tiek su vyrais. Mergaitės, ko gero, dažniau pralaimi besivaržydamos su mama dėl tėčio dėmesio, nes ši paprastai būna švelni ir gera, daug dėmesio skirianti šeimai. Tačiau jeigu ji silpna, leidžiasi vyro mušama, yra prisiėmusi aukos vaidmenį, užaugusi mergaitė gali jaustis blogai. Mat auga žinodama, kad moterys yra aukos ir nieko nebegali pakeisti.

Klaida, kurios nevalia padaryti
Kartais tėvai laukia gimstant sūnaus, sugalvoja jam vardą, įsivaizduoja, kuo bus suaugęs, o gimsta mergaitė (arba priešingai), su kuria ir toliau – sąmoningai ar nelabai elgiasi kaip su berniuku. Tai pastebėjusi mergaitė stengiasi patenkinti tėvų lūkesčius ir būti kuo panašesnė į berniuką. Vaikams nė sakyti nereikia, jie instinktyviai jaučia, ko tikėjosi ar tikisi tėvai. Ateityje rezultatas gali būti dvejopas: arba mergaitė turės lesbietiškų polinkių, arba tiesiog bus vyriška moteris, kuri agresyviai skinsis kelią per gyvenimą. Tačiau tokia moteris niekada nesijaus gerai būdama moterimi. Kodėl? Lytinė tapatybė yra žmogaus asmenybės dalis. Kai nuvertinamas vaikas vien dėl to, kad yra ne tos lyties, tai labai žalinga. Ypač kai vaikui tiesiogiai pasakoma, kad turėjo gimti ne mergaite, o berniuku. Tai, ko gero, baisiausia, ką tėvai gali padaryti savo vaikui.

Tiesiog įdomu
• Paprastai pirmais mėnesiais berniukus auginti sunkiau, jiems dažniau skauda pilvuką, būna neramesni;
• ankstyvieji elgesio sutrikimai būdingesni berniukams. Pavyzdžiui, dešimčiai hiperaktyvių vaikų tenka viena mergaitė;
• berniukai yra judresni, aktyvesni, dažniau užsigauna, nėra tokie kruopštūs, sunkiau sutelkia dėmesį, tačiau geriau sprendžia įvairius galvosūkius;
• mergaitės anksčiau, sulaukusios maždaug 1,5 m., pradeda kalbėti, moka daugiau žodžių. Berniukai gali pradėti ir būdami 3 m. Tai susiję su smegenų veikla. Mergaičių smegenų centras yra daug aktyvesnis. Berniukai mieliau konstruoja, geriau orientuojasi aplinkoje.
CITATA: “Mažylis, matydamas, kokie yra tipiniai vienos ir kitos lyties atstovai, stengiasi būti panašūs į savo lyties tėvą”