+2
-1
+1
Mes visi galime susirgti šia  liga...Kas ją lemia?

Ką reiškia „rizika“ ir „rizikos veiksnys“?

Rizika yra tikimybė žmogui per tam tikrą laikotarpį susirgti. Mes visi galime susirgti demencija, tačiau kai kuriems iš mūsų, palyginti su kitais, rizika yra didesnė. Pavyzdžiui, 80 metų moteriai demencijos atsiradimo per kitus penkerius metus rizika yra didesnė nei 30 metų moteriai.

Rizikos veiksnys padidina tikimybę žmogui susirgti šia liga. Tačiau asmeniui, kuris turi demencijos rizikos veiksnių, nebūtinai išsivystys demencija, o vengiant rizikos veiksnių nėra garantijos, kad žmogus bus sveikas, nors dėl to tikimybė sumažėja.

Kokie yra demencijos rizikos veiksniai?

Tyrėjai atrado kelis svarbius veiksnius, kurie daro įtaką demencijos atsiradimo rizikai. Tai yra amžius ir  genetika, taip pat sveikatos istorija, gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai. Mūsų demencijos išsivystymo rizika priklauso nuo šių rizikos veiksnių derinio. Kai kurių iš jų, pvz., amžiaus ar genų, negalima kontroliuoti. Kitus rizikos veiksnius galima kontroliuoti, pavyzdžiui, keičiant savo gyvenimo būdą.

Konkretūs rizikos veiksniai, kurie buvo susiję su demencija, yra išvardyti toliau.

Senėjimas

Reikšmingiausias žinomas rizikos susirgti demencija veiksnys yra amžius. Gali būti, kad demencija išsivystys anksti, tačiau išsivystymo tikimybė didėja senstant. Demencija retai suserga iki 65 metų amžiaus žmonės. Ši ankstyvo amžiaus demencija linkusi labai skirtis nuo vėlyvos demencijos. Sulaukus 65 metų, apytiksliai kas penkerius metus dvigubai dažniau susergama Alzheimerio liga. Apskaičiuota, kad demencija suserga vienas iš 14 žmonių, sulaukusių 65 metų, ir vienas iš šešių, sulaukusių 80 metų.

Ši rizika padidėja dėl su senėjimu susijusių veiksnių, pvz.:

  • aukštesnio kraujospūdžio vidutiniame amžiuje,
  • dažnesnio sirgimo kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, širdies liga ir insultu),
  • nervinių ląstelių, DNR ir ląstelių struktūros pokyčių,
  • natūralios organizmo atsikūrimo sistemos susilpnėjimo,
  • imuninės sistemos pokyčių.

Lytis

Moterys dažniau nei vyrai suserga Alzheimerio liga, net jeigu neatsižvelgtume į faktą, kad tikėtina, jog moterys gyvens ilgiau. To priežastis nėra aiški. Vienas veiksnys, dėl kurio, tikėtina, susergama Alzheimerio liga, – hormono estrogeno trūkumas moterims po menopauzės. Tačiau kontroliuojami tyrimai parodė, kad pakaitinė hormonų terapija (PHT) neturėjo teigiamo poveikio Alzheimerio ligos atsiradimui ir net gali padidinti ligos atsiradimo riziką. Nerekomenduojama moterims vartoti PHT kaip demencijos atsiradimo rizikos sumažinimo būdo.

Genetika

Mokslininkai jau kurį laiką žino, kad iš mūsų tėvų paveldėti genai kartais iš dalies lemia, ar mes susirgsime tam tikromis ligomis. Genetikos vaidmuo demencijos išsivystymui vis dar nėra visiškai suprastas, tačiau pastaraisiais metais tyrėjai padarė svarbią pažangą.

Buvo nustatyta keletas genų, kurie tiesiogiai nesukelia demencijos, tačiau manoma, kad daro įtaką ligos išsivystymo rizikai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad genas, vadinamas apolipoproteinu E, dalyvauja vystantis Alzheimerio ligai ir kraujagyslinei demencijai. Dėl tokių kaip šių rizikos veiksnio genų yra didesnė tikimybė, kad žmogus susirgs Alzheimerio liga, jeigu jis turi artimą giminaitį (tėvą ar brolį (seserį), sergantį liga, palyginus su šeima, kurioje niekas nesirgo demencija.

Taip pat įmanoma paveldėti genų, kurie tiesiogiai sukelia demenciją, nors jie yra žymiai retesni nei rizikos genai. Pavyzdžiui, yra šeimų, kuriose demencija yra labai aiškiai paveldima iš kartos į kartą. Įgimtos (tėvų vaikui perduodamos) demenciją sukeliančios ligos yra Hantingtono liga ir šeiminė Alzheimerio liga (labai reta Alzheimerio ligos forma, kuri prasideda iki 60 metų amžiaus). Tokiais atvejais iš tėvų vaikui pereina konkretus genas, kuris tiesiogiai sukelia demenciją.

Sveikatos istorija

Ligos, kurios paveikia širdį, arterijas ar kraujotaką, labai paveikia žmogaus demencijos, ypač kraujagyslinės demencijos, išsivystymo tikimybę. Šios ligos yra diabetas, aukštas kraujospūdis vidutiniame amžiuje ir didelis cholesterolio kiekis, nutukimas vidutiniame amžiuje, širdies problemos (pvz., širdies smūgis ar neritmiška širdies veikla) ir insultas. Insultas yra pagrindinis demencijos rizikos veiksnys. Manoma, kad buvęs insultas vyresnėje populiacijoje dvigubai padidina demencijos riziką.

Žmonėms, kurie serga depresija vyresniame amžiuje ar sirgo depresija, žymiai labiau tikėtina, kad išsivystys demencija. Tačiau depresijos ir demencijos ryšys vis dar neaiškus. Daug tyrėjų tiki, kad depresija yra demencijos rizikos veiksnys, o kiti tiki, kad tai galėtų būti ankstyvas ligos požymis.

Žmonėms, kurie patyrė sunkių ar kartotinių galvos sužalojimų, yra didesnė demencijos išsivystymo rizika. Gali būti, kad sankaupos, kurios susidaro smegenyse dėl sužalojimo, gali būti susijusios su demencijos pradžia. Profesionaliems boksininkams kartais išsivysto demencija, vadinama boksininkų demencija.

Kitos ligos, kurios gali padidinti tikimybę išsivystyti demencijai, yra Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, lėtinė inkstų liga ir ŽIV. Dauno sindromas ir kai kurie kiti mokymosi sutrikimai taip pat padidina žmogaus demencijos riziką