Miego sutrikimai -  šių laikų epidemija

Labai didelę dalį šiomis dienomis išrašomų vaistinių preparatų receptų sudaro nemigai gydyti skirti vaistų receptai. Tai tikrai nėra džiuginanti tendencija. Iš tikrųjų, miego sutrikimai yra viena dažniausių šiuolaikinį žmogų kamuojančių problemų.

Sunkumai, susiję su greitu užmigimu ir kokybišku nakties miegu, nėra vien su amžiumi susijęs sutrikimas – didesnio ar mažesnio laipsnio miego nekokybiškumu skundžiasi daug jaunų ir darbingo amžiaus žmonių.

Tėvai deda daug pastangų, kad jų vaikų miegas būtų ramus ir kokybiškas, bet dažnai pamiršta atsigręžti į savo asmeninius poreikius. Jeigu keletą savaičių ar ilgiau nepavyksta užmigti greičiau nei per pusvalandį, o miego trukmė neviršija šešių valandų, tuomet  jau galima po truputį įtarti galimą nemigą.

 

Nemigos tipai

Nemiga būna trijų skirtingų tipų. Miego sutrikimai gali kamuoti dėl įgimtų smegenų sandaros ypatybių. Tokiems asmenims sunku užmigti, jų miegas neramus, per naktį labai daug kartų atsibundama, miego kokybė ir efektyvumas nėra pilnavertiški, rytais jie nesijaučia pailsėję. Kai kurie pacientai gali skųstis miego sutrikimais, tačiau tyrimai nerodo jokių miego pakitimų. Tuomet sakoma, kad  tokiu atveju sutrikęs pats miego suvokimas – pacientai teigia, kad juos kamuoja nemiga, tačiau jokių klinikinių įrodymų rasti nepavyksta. Trečiasis, dažniausiai pasireiškiantis nemigos tipas yra susijęs su psichinėmis ir fiziologinėmis paciento savybėmis. Tokiu atveju pacientas skundžiasi sumažėjusiu miego efektyvumu, sutrumpėjusia jo trukme bei ilgiau trunkančiu užmigimu – tokius požymius galima patvirtinti pasitelkiant specialią įrangą miego kokybei nustatyti. Psichofiziologinė nemiga pasireiškia patiriant didelę nervinę įtampą ar pervargimą, sergant kitomis ligomis, kenčiant nuo blogų miego sąlygų bei dėl kitų priežasčių.

 

Nemigos pasireiškimas

Nemiga pasireiškia sumažėjusiu miego efektyvumu ir kokybe. Nemigos kamuojami pacientai paprastai nemiega ilgiau kaip 6 valandas arba labai daug kartų prabunda, nuolat vartosi. Kiekvieną vakarą sunku užmigti – bandymai trunka žymiai ilgiau nei pusvalandį, kartais nemiga besiskundžiantiems pacientams pavyksta užmigti tik paryčiais. Nekokybiškas miegas kelia dar didesnę nervinę įtampą, be to, pacientas nepailsi ir fiziškai.

 

Dažniausios nemigos priežastys

Nemigos priežasčių yra labai daug. Viena dažniausių yra netinkamas dienos režimas arba darbo sąlygos – pamaininį darbą dirbantiems ir ilgai vakarais neinantiems miegoti pacientams sunku kokybiškai pailsėti. Kita dažna ir šiuolaikiniam žmogui itin būdinga priežastis – nuolat patiriamas stresas. Piktnaudžiavimas specialiais nemigai gydyti skirtais vaistiniais preparatais arba užmigti galinčiais padėti maisto papildais gali sukelti priešingą efektą. Nemiga gali pasireikšti kaip kitos ligos simptomas – ji būdinga sergant depresija, nerimo sutrikimais, psichozėmis ar įvairiomis priklausomybėmis. Nemiga skundžiasi ir alkoholiu ar kitomis nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujantys pacientai. Nemigą dažniau patiria pacientai, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, neramių kojų sindromu. Pastebima, kad nemiga dažnesnė tarp senyvų pacientų ir tų asmenų, kurie jaučia lėtinius skausmus. Nesaikingas elektroninių prietaisų naudojimas, dažnas ir impulsyvus socialinių tinklų lankymas bei grubaus turinio vaizdo įrašų žiūrėjimas (ypatingai prieš pat miegą), netinkama miego aplinka taip pat daro didelę įtaką miego kokybei.

 

Keletas patarimų kokybiškesniam miegui

Norint pagerinti miego kokybę reikėtų pradėti nuo miego įpročių koregavimo. Labai svarbi dienotvarkė – miegoti ir keltis reikėtų stengtis tuo pačiu arba labai panašiu metu. Svarbi saugi ir tyli miego aplinka – lova turi būti patogi ir skirta išskirtinai tik miegui. Nepatariama joje žiūrėti filmų, skaityti, dirbti ar valgyti. Idealiausia, kai miegojimui skirta patalpa yra atskirta nuo bendro naudojimo erdvių – jei tai nėra atskira patalpa, reikėtų bent jau kitomis priemonėmis mėginti sukurti jaukesnę tik miegui skirtą aplinką. Svarbu reguliariai vėdinti miegamąjį ir palaikyti optimalią temperatūrą bei oro drėgmę. Miegamajame neturėtų būti pernelyg šilta (rekomenduojama palaikyti 18-20 laipsnių Celsijaus siekiančią oro temperatūrą). Geriausia, kai miegamajame nėra jokių elektroninių prietaisų. Šviesa neturi būti per ryški. Svarbu prieš miegą nepersivalgyti ir nesuvartoti per daug skysčių, kitaip miegą trikdo poreikis dažnai lankytis tualete arba gali pasireikšti įvairūs virškinimo sutrikimai. Jeigu miegui trukdo nervinė įtampa, tuomet rekomenduojama stengtis pašalinti ją sukėlusias priežastis arba apsilankyti pas psichologą, kol patiriamas stresas netapo lėtinės nemigos priežastimi. Itin sunkiais atvejais skiriami specialūs vaistiniai preparatai, kurie, veikdami skirtingais mechanizmais, padeda užmigti ir pasiekti geresnę poilsio kokybę.

Svarbu tai, kad pirmiausia reikia pradėti nuo gyvenimo būdo koregavimo ir tik tuomet, jei būtina, imtis medikamentinio gydymo, kuris turi būti pritaikytas kiekvienam pacientui individualiai.

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė