Mitai apie sporto klubus: daugiau naudos ar žalos?

Nors ištisus metus sporto klubai būna perpildyti, medikai įspėja, kad dažnas čia ne tik nesulieknėja, bet netgi rizikuoja sugadinti sveikatą. Niekas neabejoja, kad sportas – energijos ir sveikatos šaltinis, tačiau sportuojantys žmonės, nežinodami elementarių judėjimo taisyklių, ne tik gali pakenkti kūnui, bet ir nualina savo psichiką. Mat sportas, kaip bebūtų neįtikėtina, yra labai intensyvus protinis darbas.

Ko ieškoma klube

Anot kineziologės ir kineziterapeutės Dalios Siudikienės, nors paprastai teigiama, kad fizinis krūvis yra priešingas protiniam darbui, iš tiesų taip nėra. Sportuodami nuolat turime galvoti apie judesius, kontroliuoti kūną, be to, galvos smegenis pasiekia impulsai ir iš judančių kūno vietų. Todėl mes dvigubai nuvargstame.

Taigi jei žmogus, norėdamas atsikratyto protinio ir emocinio streso, labai intensyviai treniruojasi, jis tik dar labiau save nualina. Nenuostabu, kad kitą rytą jis jaučiasi kaip sumuštas ir vos iš lovos išsirita. Norintiems iš tiesų atsikratyti streso, medikė patartų rinktis jogos ar kitus ramesnio pobūdžio pratimus.

Tuo tarpu sporto klubuose siūlomos metodikos skirtos ne sveikatinimui, o savo kūno formų tobulinimui.

„Yra paklausa, bus ir pasiūla. Dažniausiai moterys į sporto klubą eina todėl, kad nori numesti svorio. Manoma, kad kuo labiau žmogus išprakaituos, tuo greičiau sulieknės. Šiame teiginyje dalis tiesos yra. Tačiau kita dalis tiesos, kad nusiplūkę netenkame daug skysčių, todėl iškart puolame gerti ir valgyti. Taip svoris palaikomas, o kartais ir didėja“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, mūsų visuomenėje dominuojanti grožio tendencija yra iškreipta, kadangi pamirštama, kad grožis neatsiejamas nuo sveikatos. „Paprastas pavyzdys. Jei turime problemų su virškinimo sistema, norėdamos gražiai atrodyti, pas kosmetologę turime lankytis vos ne kas savaitę. Tačiau pakaktų susitvarkyti virškinimo sistemą, ir pamirštume, kad tokia paslauga apskritai egzistuoja“, - svarstė medikė.

Kaip pasirinkti krūvį

Anot D. Siudikienės, vienas pirmųjų simptomų, įspėjančių, kad sportuojame neteisingai, yra skausmas. Nors skausmas paprastai laikomas rodikliu, kad raumuo dirbo, specialistė šį seną mitą neigia.

„Mūsų kūnas turi savo gyvą biomechaniką, kuri dažnai neatitinka standarto, pagal kurį parengtos treniruočių programos ar sureguliuoti treniruokliai. Kai kūnas verčiamas judėti jam neįprastai, atsiranda skausmas. O kai į skausmą nekreipiame dėmesio, atsiranda ir liga“, - perspėjo specialistė.

Anot jos, sporto klubuose treniruokliai paprastai būna sureguliuoti vieno ūgio žmonėms. Dažnai treneriai net neakcentuoja, kad žmogus gali reguliuoti kėdės padėtį ar rankenos aukštį, kas bent šiek tiek padėtų treniruoklį priderinti prie savo kūno proporcijų. Dėl to dažnas jaučia vienokį ar kitokį diskomfortą, o vėliau – ir didesnes ar mažesnes problemas.

„Jei raumuo yra kietas, vadinasi jame susikaupė pieno rūgštis – šalutinis produktas, kuris išsiskiria raumeniui judant. Jei žmogus į tai nekreipia dėmesio ir sportuoja toliau, raumenyje besikaupusios medžiagos ima plėšyti jo mikroskaidulas.

Tai ypač aktualu įvairias treniruotes lankantiems vaikams. Juk jie nėra masažuojami, jų nemoko atsipalaiduoti, atsikratyti fizinio ir psichologinio streso, dėl to įvyksta grubesnės traumos per varžybas ar tiesiog pramogaujant, žaidžiant“, - teigė D. Siudikienė.

Taigi jos patarimas paprastas. Jei siekiame sportinio rezultato, norime ženkliai pagerinti savo fizinius rodiklius, tai padaryti iš tiesų įmanoma tik per skausmą. Tačiau jei sportuojame sau, po treniruotės neturėtume jaustis labai pavargę, o atvirkščiai – žvalesni, pakilesnės nuotakos. Orientuojantis į sveikatingumą, raumenys po treniruotės skaudėti neturėtų.

„Jeigu vakare vis dar esate žvalūs ir nenorite miego, vadinasi, jūsų sveikatinimo treniruotė buvo vykusi. Jei krūvis per didelis, paprastai iškart po treniruotės užsimanome nusnūsti, o vakare jaučiamės visai leisgyviai“, - aiškino kineziterapeutė.

Dar vienas paprastas būdas, norint išsiaiškinti, ar pasirinkome tinkamą sporto krūvį – vakare, jau atsigulus, ir atsikėlus ryte pasitikrinti savo pulsą. Jei ryte pulsas bent 10 dūžių didesnis nei vakare, ramybės būsenoje, krūvis yra per didelis.

Kodėl pirmadienis – sunki diena

Prieš pradedant sportuoti, taip pat labai svarbu žinoti savo organizmo galimybes. Sporto klubų treneriai tai išsiaiškina pasiūlydami žmogui bėgimo takelį. Pagal šio treniruoklio pateiktus duomenis parenkamas treniruotės intensyvumas.

Tačiau D. Siudikienė pastebi, kad siūlomos programos standartinės ir tinka ne visiems. Todėl ji pataria pasitarti su sporto mediku, kuris, įvertinęs visą fizinę būklę bei individualius negalavimus, krūvį nurodys patikimiau.

Griežtų rekomendacijų, kiek reikėtų sportuoti, nėra. „Populistiniai standartai teigia, kad tai daryti reikėtų 2-3 kartus per savaitę, tačiau iš tiesų tai pajausti turi kiekvienas asmeniškai. Vienam teikia malonumą pėsčiomis nueiti į darbą ir grįžti. Ir šio krūvio jam visiškai pakanka. Kitas nori po darbo kasdien išsikrauti sporto klube. Negerai nei skubėti, jaudintis, kad nukenčia kiti darbai, nei teisintis, kad nėra laiko judėjimui“, - įsitikinusi pašnekovė.

Bene labiausiai medikė apgailestauja, kad dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų žmonės linkę save alinti darbu, užuot pasakę: „Geriau mažiau uždirbsiu, bet būsiu sveikesnis“. Dar blogiau, kai uždirbti pinigai išleidžiami išsikraunant bare.

Nors medikė nesiūlo persistengti sportuojant, ji taip pat nepataria savaitgalio praleisti lovoje. Kasdienį ritmą, prie kurio pripratę, būtina išsaugoti. Žinoma, nebūtina savaitgalį keltis šeštą ryto, tačiau – ir ne šeštą vakaro. Poilsį būtina derinti su aktyviu režimu, antraip pirmadienis bus sunki diena.