Miegas – viena pagrindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas. Miegant pailsi ir nervų, ir kitos organizmo sistemos. Jei žmogus sunkiau užmiega, per mažai miega, o atsikėlęs jaučiasi nepailsėjęs, galima numanyti esant nemigą. Ji diagnozuojama, jei atsigulus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir šie simptomai trunka ne trumpiau nei tris savaites.

Miego sutrikimus patiria apie 20-40 proc. žmonių. Pusė iš visų, kurie patiria besikartojančią nemigą, tvirtina, kad jie sunkiai užmiega, ir tai turi įtakos savijautai dieną.

Medikai tvirtina, kad gana dažnai sunku užmigti tiems, kurie dieną nuolat pervargsta. Ir dirbdami ne fizinį, bet protinį darbą. Besilaikantys režimo, "neperkaitinantys" savo smegenų žmonės nemiga beveik nesiskundžia. O įtemptai dirbantieji ir tinkamai nepailsintieji neretai visą naktį prasivarto lovoje. Be to, gana dažnai mes patys išprovokuojame trumpalaikę nemigą nesilaikydami režimo, gerdami kavą vakarais ir pan.



Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites.
Miegas gali sutrikti, jeigu einama miegoti ir keliamasi vis kitu laiku, miegama dieną, trūksta fizinio krūvio.
Nemigą palaiko rūpestis, skausmas, darbo nesklandumai, baimės ir triukšmas, trukdantis nakties miegą. Pasireiškia ir nerimo sukeltos nemigos. Jos pasireiškia įvairiame amžiuje užmigimo sutrikimu. Būna daug somatinių negalavimų: galvos,krūtinės skausmai, pulsacijos, svaigimo jutimai, žarnyno sutrikimo simptomai, nervingumas, blogos nuojautos. Jaunus žmones išbalansuoja didelis informacijos srautas, kelionės, pasikeitimai, įtampa darbe ir pan.
Prieš miegą žiūrimi įtempti ir jaudinantys, ar juo labiau siaubo filmai įaudrina ir sukelia stiprias emocijas, todėl sunku užmigti.
Nemigą provokuoja vėlus laikas, reiktų stengtis nueiti miegoti iki vidurnakčio, kadangi tai yra geriausias laikas užmigti ir sapnai būna saldžiausi.
Taip pat užmigimui kenkia miego įpročių pakitimai bei netinkamas baldų pasirinkimas. Paprastai, būdingi vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pasitaiko ir tarp jaunimo. Pasireiškia pasunkėjusiu užmigimu ir dažnais nubudimais, miego nestabilumu.

Prieš

Moterys ir vyresni nei 65 metų abiejų lyčių atstovai 1,5 karto dažniau yra linkę į nemigą nei kiti žmonės. Vieniši žmonės (pvz., našliai, išsituokusieji) ir dirbantys naktimis ar pamaininį darbą taip pat labiau rizikuoja patirti nemigą. Nemiga yra būdingesnė žmonėms, sergantiems terapinėmis ar psichinėmis ligomis.

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Nemiga gali lydėti skausmą keliančias somatines ligas, pvz., artritą, neurologines ligas, pvz., neramių kojų sindromą, Parkinsono ligą, įvairios kilmės demencijas. Miego sutrikimų taip pat gali būti sergant krūtinės angina, širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, bronchų astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, gastroezofaginiu refliuksu, gerybine prostatos hiperplazija. Miego apnėja, kuri pasireiškia dėl oro tėkmės nepakankamumo nosyje ar burnoje, gali reikšmingai sutrikdyti miegą.

Nemigą gali sukelti ir somatinėms ligoms gydyti vartojami vaistai: b adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, gliukokortikoidai, dekongestantai, bronchodilatatoriai, skydliaukės hormonai, oraliniai kontarceptikai.

Dažnai lėtinė nemiga yra susijusi su nerimo sutrikimais ir depresija.
 

Nemigą išprovokuojame patys?