Ateinančios ekonominės krizės akivaizdoje, artėjant tolesniam energetinių išteklių brangimui, kylant maisto ir paslaugų kainoms gydymo įstaigos skaičiuoja biudžetus, veržiasi diržus ir planuoja, kaip išgyvens žiemą. Vargingesniems piliečiams susirūpinimą kelia nebe vien didėjančios duonos ir šilumos kainos, bet ir kaip užsimokėti už sveikatos paslaugas. Klausimas - ar beišgalėsime gydytis ir įpirkti vaistus sulig įsibėgėjančia ekonomikos krize taps aštresnis.

Šį savaitgalį išrinktam Seimui jau nepavyks išvengti klausimo, kaip sutvarkyti sveikatos sistemą. Dabartinėje kadencijoje šį klausimą dar pavyko vilkinti, ir tai daryti lengvino papildomas milijardinis finansavimas. Šios kadencijos Seimo partijos rimtai nė nesvarstė sveikatos sistemos pertvarkos, ką jau kalbėti apie politinį ryžtą imtis sprendimų. Vadinamoji paslaugų restruktūrizacija ir sveikatos priežiūros tinklo optimizacija labiau priminė autoritarinį bandymą iš vieno atimti ir kitam pridėti, nei rimtus sistemos struktūrinius pertvarkymus. Tiesa, dar 2004 metais Lietuvos politinės partijos ėmė ir pasirašė susitarimą dėl visuomenės sveikatos stiprinimo. Gražus gestas, tačiau nebuvo sudėtinga pasirašyti, kadangi susitarimo “Už sveiką Lietuvą” tekste vyrauja žodžiai “dėti pastangas”, “tausoti ir puoselėti”, “skatinti”.

Naujasis Seimas taip lengvai nebeišsisuks. Jau matyti, kad finansavimas augs nežymiai ir tikėtina augimas net nekompensuos dėl brangimo išaugusių kaštų. Auga paslaugų kaštai, ir nori nenori teks didinti paslaugų įkainius. O kartu ir medikų atlyginimus. Algų didinimo lauka ne tik medikai, bet ir mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, policininkai - ištisa grandinė. Dar pridėkime gausius socialinius įsipareigojimus.

Politinių partijų susitikimo pas Prezidentą Valdą Adamkų metu buvo paminėta, kad Privalomasis sveikatos draudimo fondas befinansuoja tik pusę paslaugų kainų. Kiek tiksliai, žino Valstybinė ligonių kasa, tačiau neseniai buvo minimas daug aukštesnis finansavimo procentas.

Taigi sprendimai - neišvengiami. Nors kartais dar prisimenama konstitucinė frazė apie nemokamos medicinos laidavimą, akivaizdu, kad nemokamas gydymas - vakar dienos reiškinys. Kokia gali būti nemokama medicina, jei jau dabar pusę gydymo išlaidų dengia patys piliečiai ir dažniausiai pusiau įteisintų priemokų bei neoficialių mokėjimų pavidalu.

Gydymo įstaigų vadovai sako, kad problemas galėtų išspręsti papildomas finansavimas. Ir tai tiesa, Lietuvos sveikatos priežiūra finansuojama beveik prasčiausiai Europoje. Bet yra ir kitas požiūris, kurį kadaise išdėstė liberalas Eligijus Masiulis - esant dabartinei sveikatos sistemai finansavimo didinimas yra dykumos laistymas.

Matyt atsargiai reikėtų vertinti teiginius, kad sistemą sutvarkytų jos racionalizavimas, vadybos ir piniginių svertų optimizavimas. Čia beliko gana riboti rezervai. Tiesa, turime medicinos deimančiukų, pasaulinio lygio klinikų. Bet kita tiesa ta, kad ta pati propaguojama rinka ir gera vadyba ne be buvusių sveikatos politikų pagalbos taip “nuoptimizavo” paslaugų teikėjų tinklą, kad daug kur rajonų ligoninės tapo terapinio profilio ir slaugos įstaigomis, atsirado ilgiausios eilės pas specialistus, o nuošaliau - ir pirminės pagalbos tenka palaukti.

Kas be ko, reikia vienodomis teisėmis įsileisti privačius paslaugų teikėjus, visose srityse suvienodinti privačios ir valstybinės-viešosios medicinos veiklos sąlygas. Kas turi iš ko, tegu primoka ir gydosi. Bet nedera pamiršti, kad europinėje tradicijoje vyrauja valstybinė medicina.

Liūdina tai, kad naujajam Seimui nebus laiko ilgai svarstyti.

Susitarti dėl reformos pirmaisiais kadencijos metais vargu ar pavyks dėl menkutės priežasties. Ta priežastis tokia, kad partijos neturi išbaigtų sveikatos priežiūros sistemos reformos koncepcijų. To, ką būtų galima jei ne priimti, tai bent jau diskutuoti. Teisybė, kai kurios partijos rinkiminėse programose pateikė didžiulius įgyvendintinų klausimų blokus. Bet juose pradžia ir vidurys nutolsta nuo pabaigos. Prirašyta gražių fragmentiškų siektinų dalykų, bet tai dar nėra reforma. Jeigu tektų rinktis tik pagal rinkimines sveikatos programas, rezultatas aiškus - balsuoti nėra už ką. Žadantieji gausesnį nemokamą gydymą “pamiršta” pasakyti, kas mokės. Žadantieji priešingai, miglotai aiškina, kaip tai pasiekti.

Koncepcijoms sukurti reikia laiko. Pavyzdžiui, kiek metų kalbama apie savanorišką papildomą sveikatos draudimą, netgi bandyta kurti, o jo kaip nėra taip nėra. Ne tik draudimo, bet ir koncepcijos. Dabartinė savanoriškojo draudimo forma nefunkcionuoja.

Liga nelaukia. Jai neįdomu, kad dabartinė sistema neefektyvi ir mokesčių mokėtojams tampa vis sunkiau pakeliama. Ligos nedomina nei auganti infliacija, nei kad mokėti nėra iš ko.

Taigi naujos kadencijos Seimui šioje srityje išties bus kur pasireikšti. Reformos esmė - kainodaros sutvarkymas. Teks atsisakyti savęs apgaudinėjimo “plaukiojančių balų” triukais, nors ir ne iš gero gyvenimo sugalvotais. Turės būti nustatyta paslaugos kaina ir pasakyta, už ką teks primokėti. Be šito neatsiras niša papildomam draudimui, kad ir kokia forma jis būtų siūlomas. Be to, teks atsisakyti centralizuoto paslaugų kainų reguliavimo. Jei jau bus imtasi kainos, teks sutvarkyti ir gydymo įstaigų turto apskaitą.

Jau dabar pradedama galvoti, kaip išgryninti sveikatos draudimo įmokas, Sveikatos reikalų komitetas siūlo naują sveikatos draudimo mokesčio idėją, be nuolaidų ir lengvatų. Matyt teks atsisakyti ir emigrantų gydymo už simbolinę kainą.

Neturėtų būti apsieita ir be antikorupcinių priemonių paketo, pradedant Valstybinės ligonių kasos atskyrimu nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir panaikinant ministerijos įstaigų steigėjo funkcijas. Simptomiška, kad dažnas naujas ministras iš pradžių žada atskirti ligonių kasas, bet vėliau pastebi, kad geriau laikyti pinigus savo kišenėje. Apie būtiną žingsnį kalba konservatoriai ir darbiečiai. Šio Seimo Antikorupcijos komisija lyg ir buvo pasišovusi sutvarkyti šį reikalą. Išėjo šnipštas - aptakūs pasiūlymai dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėties pakeitimo.

Jei dar pridėtume vaistų kompensavimo klausimus, šios srities sutvarkymas leistų nemažai sutaupyti. Štai viešai pasisakoma už generinių vaistų politiką, tačiau daugelyje pozicijų rinkos lyderiu yra originalūs preparatai, nugalėdami grupę generinių.

Tai tik dalis veiksmų, kuriuos turės atlikti Seimas, kad nemokamą gydymą gautų tie, kurie tikrai negali susimokėti. Jei šių darbų nedarys, sistema dardės į prarają ir gerai gyvens tik išrinktieji.

Laiko bus nedaug. Šiuo požiūriu efektyviausi tik pirmieji naujos kadencijos Seimo darbo metai. Paskui - Prezidento rinkimai, savivaldybių rinkimai ir naujų Seimo rinkimų laukimas. Laikas, kai rinkėjų balsai svarbesni už bendrą reikalą.

Ar partijos pasirengusios reformai?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai atliko visų 16 Seimo rinkimų sąraše esančių partijų rinkiminių nuostatų analizes ir pateikė partijų reitingus.

Vertinimu bandyta nustatyti, kurių partijų nuostatos turi didžiausią potencialą ekonominiam augimui.

LLRI vertino mokesčių politiką, švietimo, sveikatos bei pensijų reformas, reguliavimo politiką, valstybės tiesioginį dalyvavimą ekonomikoje ir prielaidas socialinėms problemoms spręsti.

Pagal šiuos kriterijus aukščiausia vieta tenka Liberalų ir centro sąjungai. Po jos seka Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Naujoji sąjunga ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Paskutines vietas reitingų sąraše užima “Frontas” ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga.

Komentaras:
 

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

LLRI prezidentas dr. Remigijus Šimašius:
- Partijų programose vyrauja nuostata, kad reikia geriau daryti tai, kas jau dabar yra daroma. Tai įprastinė nuostata, kuria vadovavosi daugelis partijų. Kai kurias partijas geriau įvertinome dėl to, kad jos identifikavo esmines problemas sveikatos srityje ir atitinkamai pasiūlė sprendimus. Tai būtų visų pirma aiškios paslaugų kainos identifikavimas ir siūlymas tokia sumokėti gydymo įstaigoms. Partijos identifikavo įstaigų diskriminaciją ir ragino nediskriminuoti gydymo įstaigų, kalbėjo apie draudimo principų įvedimą ir savanorišką sveikatos draudimą. Mes manome, kad per šiuos veiksmus būtų sudarytos prielaidos ekonominiam augimui. Taigi mūsų reitingas rodo, ar yra numatytos reformos, kiek jos yra konkrečios, nuoseklios ir kiek jos susišaukia su kitomis sritimis. Kalbant apie santykius su kitomis sritimis, daugelis partijų minėjo, kad reikia skirti daugiau finansų ir sveikatos sritį padaryti prioritetinę. Tačiau mokesčių politikoje tai neatsispindėjo ir buvo kalbama apie mokesčių mažinimą arba lengvatų pavidalu, arba bendrų tarifų pavidalu, o perskirstymo didinimo nebuvo žadėta. Mes manome, kad tai prieštaravimas. Jokiu būdu nenoriu pasakyti apie visas partijos, bet tai buvo daugelyje partijų programų.

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

Prieš varžovą - sveikatos argumentais
Sveikatos priežiūra rinkiminės kovos argumentu tampa ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Demokratų partijos kandidatas į JAV prezidentus juodaodis Barackas Obama rinkėjams pristatydamas savo programą nepamiršta paminėti ir sveikatos problemų ir sveikatos politiką netgi laiko viena iš priemonių Respublikonų kandidato Johno McCaino pažiūroms sukritikuoti.

Dėstydamas apie savo ir priešininko pažiūrų skirtumus B.Obama pabrėžia būsimas permainas: “Permainos bus, nes amerikiečiai to reikalauja - naujų idėjų ir naujos vadovybės, naujos politikos naujiems laikams”. Sveikatos apsauga kaip tik ir yra viena permainų reikalaujančių sričių. Antai sakydamas kalbą Denveryje ir priminęs apie didėjantį nedarbą, brangstančias studijas, didėjančias energetikos ir sveikatos priežiūros kainas bei kitus ekonominius sunkumus, B.Obama pareiškė, kad Vašingtonas gali ir turi daryti daugiau įtakos. Šie rinkimai, anot jo, JAV galimybė XXI amžiuje įgyvendinti “amerikietiškąją svajonę” apie galimybes visiems. B.Obama žada laiduoti kiekvienam vaikui kokybiškas mokyklas ir studijas, sukurti visus apimančią sveikatos draudimo sistemą, suvienodinti moterų ir vyrų atlyginimus, panaikinti nebeveikiančias vyriausybės programas.

Jis ragina ne kovoti dėl vieno mokesčių mokėtojo sveikatos draudimo plano, nes taip būtų atstumta draudimo industrija, bet siūlo į sveikatos programą įtraukti ir draudimo kompanijas, taip suteikiant joms didelių lėšų. B.Obama smerkia respublikonų “laisvosios rinkos” filosofiją, pagal kurią kiekvienas “paliekamas sau” be socialinės paramos. Virdžinijos valstijoje kritikuodamas savo varžovo J.McCaino siūlymus dėl sveikatos apsaugos reformos, B.Obama pavadino senatoriaus iš Arizonos programą “radikalia” - jei ji bus įgyvendinama, 20 mln. žmonių gali likti socialiniu požiūriu neapsaugoti. J.McCaino atstovas šį teigimą pavadino “atviru melu”.

Klausimas nueinančio Seimo nariams: “Kaip naujasis Seimas turėtų tvarkyti sveikatos paslaugų finansavimą?”

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

Rasa Juknevičienė, Tėvynės sąjungos frakcijos narė:
- Reikia dviejų dalykų. Apsispręsti kokios sveikatos sistemos norim. Ir apskritai, pabandyti įgyvendinti kokią nors reformą. Kokią nors, nes dabar nėra jokios sveikatos reformos. Yra tik bandymai ją daryti ir daugkartiniai stabdymai. Aš pasakyčiau, kad sveikatos reformą reikia pastatyti nuo galvos ant kojų. O tai reiškia, kad visų pirma turėtų būti padėtas pagrindas pirminei sveikatos priežiūrai. Tada pradės viskas taisytis. O kol kas vyksta tik biudžeto pinigų tampymas: kas daugiau jų pagriebs - kokia klinika, kuri rajono ligoninė. Nieko daugiau. Jokio suvokimo - kokia ta sveikatos sistema turi būti. Todėl ir reikia apsisprendimo - politinio, rimto - kokia ta sveikatos sistema turi būti. Tada ir finansavimas spręsis. Bet kadangi yra krizės laikotarpis, o kitos Vyriausybės darbas bus išgyventi dar didesnę krizę, daug dalykų gali ir atsidėti. Labai realiai reikia žiūrėti į gyvenimą.

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

Valdemar Tomaševski, Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūno pavaduotojas:
- Visų pirma, reikia išsaugoti sveikatos įstaigų tinklą, ypač kaimuose. Mažinti paslaugų reikalavimus gydymo įstaigoms, kaip antai gimdymų skaičiaus, kad nebūtų uždaryti gimdymo skyriai. Jei mes turėjom sovietmečiu sveikatos įstaigų tinklą, kodėl negalim dabar turėti? Aišku, kad sveikatai finansavimas yra menkas. Sakoma, kad valstybėje nėra pinigų. Aš sakau, kad sveikatai jų reikia rasti, nes jei nebus sveikatos, ir pinigai nebus reikalingi. Iš kur rasti pinigų? Reikia priimti įstatymą dėl turto mokesčio. Aišku, kas turi vieną butą ar sklypą, tai tiems mokestis turi būti simbolinis. Bet jei turi tris keturis butus, turi mokėti. Šiandien niekas nemoka. Įvestas turto mokestis atneštų pinigų į biudžetą, o kol kas didžiulis turtas yra neapmokestintas. Aišku, pinigai daugiausiai reikalingi medikų darbo užmokesčio didinimui ir paslaugų kokybei.

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

Nijolė Steiblienė, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narė:
- Aš manau, kad pirmiausia būsimojo Sveikatos reikalų komiteto nariai turėtų suvokti, kad reikia daryti sveikatos reformą. Ir tą daryti turi ne tik besikeičiantys sveikatos ministrai. Tą sekti, žiūrėti ir prižiūrėti - parlamentinę kontrolę vykdyti - turi pats Sveikatos reikalų komitetas. Man atrodo, jei bus šiek tiek racionaliau paskirstyti pinigai, o čia kas be ko irgi yra problemų, galbūt papildomų pinigų reikės šiek tiek mažiau nei dabar. Nes į polikliniką eiti nesinori. Galiu konstatuoti vieną šį dalyką ir tuo bus viskas pasakyta. Ačiū Dievui, esu tokio amžiaus, kad ligoninė bent kol kas negresia. Nors ką gali žinoti? Bet kartais man atrodo, kad kai kur ligoninėse trūksta ne vaistų, aparatūros, bet paprasčiausio žmogiškumo.

Nemokamas gydymas-vakarykštė diena

Kęstutis Glaveckas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
- Manau, kad visų pirma reikia apskritai finansus sutvarkyti. Finansuose yra visiška netvarka, nes išbalansuota viskas: ir biudžetas, ir įsipareigojimai. Seimas su Vyriausybe priėmė tiek įsipareigojimų, kad negali įvykdyti. O tas vykdymas ir nevykdymas bus visų pirma sąskaita tų, kuriems pažadėta. O pajamos mažėja, ekonominė krizė ateina ir į Lietuvą. Tad jei nėra bendrų dalykų, apie atskirų sričių finansavimą net kalbos negali būti. Jei pavyks sutvarkyti finansus - bus pakankamai politinės valios ir smegenų, tikėtina, kad ir sveikatos finansų pokyčiai galėtų įvykti. Bet jei to neįvyks, tai sveikatos finansai tikrai nedidės, o įskaitant infliaciją, dargi mažės. Tai tokios prognozės.

Algirdas Valentas

 

Straipsnis iš "Lietuvos sveikata"